žemė


žemė
žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, , FrnW, ; SD1215, SD452, H171, R122, , 161, Sut, N, L, LL322 1. I, , NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R. Pagal heliocentrinę sistemą Žemė sukasi aplink Saulę apskritimu kaip ir kitos planetos LEVIII179. Žemė mūsų apskriti – še kaip obuolys – ir dangus ją apsupė A1884,207. Saulės šiluma vėjo sparnais keliauja po Žemės rutulį . Jis (Heraklitas) pirmas ėmė mokyti, kad Žemė sukasi apie savo ašį LEVIII203. Žemės ašis – įsivaizduojamoji tiesė, apie kurią Žemė apsisuka kiekvieną parą . Ne Saulė sukasi pie Žẽmę LzŽ. Žẽmė sukas, ir kepurę reikia suktie ant šono (juok.) Švnč. Žẽmė biškį pasviro ir Saulę ažustoja, – nebedaug Saulė įšildžia, ažustota ana . Žemės pluta – kietas viršutinis Žemės rutulio sluoksnis, sudarytas daugiausia iš kristalinių ir nuosėdinių uolienų . Žemės plutos stangrumas GTŽ. Vidinės Žemės jėgos – geologiniai procesai, kuriuos sukelia vidinė Žemės energija . Žemėje, o ypačiai ugnį spjaujančiuose kalnuose, yra daug šilimos ir karščio randama Kel1879,148. Platumas jo (Marijos mielaširdingumo) papildžia apskritumą Žẽmės DP625. Nesa per visą Žẽmę išėjo balsas jų, ir ing kraštus apskritumo Žẽmės žodžiai jų DP399. Kursai Žemę per savo macę padarė ir apskritinį Žemės pataisė, ir dangų patogiai išprovijo BBJer51,15. Jis šiaurę išplatina ant tuštumo ir pakabina Žemę ant nieko BbJob26,7. 2. ppr. sing. SD196,378, LVIV710, , NdŽ, Šlv, Všv, Jnš, Klov, Rd, Sdb, Pnm, Sv, Č, Imb, Gdr, Lnt, Mlk, Arm, Prn, Krm, Pžrl (mūsų planetos) paviršius, kuriuo vaikščiojame, ant kurio stovime (dažnai priešpriešinamas dangaus skliautui); aukšto, stogo ir t. t. pagrindas, apačia, ant ko galima užlipti (dažnai priešpriešinamas viršui): Tu spėk, ar žẽmė yr giliau, ar dangus aukščiau? Gd. Žingsniuodama pajūrio smiltynu, tvirčiau kaip kada juto žemę po savo kojomis Pt. Ant žẽmies [prikrito vaisių], nėkas nerinko jų Skdv. Su bateliais, nė basos kojos anie (vaikai) an žẽmės jau nepadėjo nėkumet Kl. Bijau stotis in žẽmės, veilokuosna kojas kišu, tada stojuos in žẽmės Klt. Tas vaikas koja sudavė į tą žemę, ir išlindo puodas su pinigais LTR(Ut). Kliudė jį ir tai, jog stovėjo ant žẽmės, o buvo mažo augliaus DP574. Jei nenori žemè vaikščiodamas molyje nuklimpt, nenuženkig nuog to kryžiaus DP112. Kojos jų linko, žemė traukia prie savęs Žem. Sušilęs anta žemė̃s sėdos – ir plaučiai Rtn. Tai žẽmėspi nupuola KBI9. O ans liepė susėst miniai and žemės Ch1Mt15,35. Tik staiga ta sala sudrebėjo, ir kas buvo stačias, žemėn išvirto J.Balč. O kaip Jėzus bylojo: aš esmi, – ėjo atbulai ir puolė ant žemės VlnE191. Klaupęs puolė ant žẽmės, ant veido savo, ir meldės DP148. Tas pakrito an žẽmės tyčioms, tatai būs gavęs šūvį Gd. Anas kaip lėkė in žẽmės, kryžium bumbt, ir guli kaip ažumuštas Ut. Kap lėjaus žemė̃n, dėjaus, ir plaukus nubraukė Drsk. Kap aš te jį kėliau, ė anas kap keblus, sunkus, ir nėriau an žẽmės Švnč. Nulėkė žẽmėn peilis Pb. Mergiotė užpykus grėblį žẽmėn ir nuejo Lb. Apsirgo kumelys, voliojas in žẽmės Dglš. Kai viščiukai suglemba, tįsoja ant žẽmės JT90. Kaip tatai yra, jog tavo macnoras žemėspi puola ir negali pastovėti BBJer46,15. Katė atsigulus ant žemės voliojasi – bus atodrėkis LTR(Vb). O tiktai jei karvės sugulė, tik pri žẽmės i nebgyvas esi, jau ir užmigęs Sd. Ta motina, sako, ant žemè begulinti maišą pasidėjusi Trk. Neturėdamas nei namų, nei lovos, jaučiau šiokį tokį nepatogumą, nes reikėjo miegoti žemėje, įsisukus į savo apklotą J.Balč. Gulėjo ūlyčiosu ant žemės vaikai ir seni, mano panios ir jaunikaičiai iš kardo puolė BBRd2,21. Primes pri žẽmės ir veizės, iš kur tu dygusi esi (apie Užgavėnių persirengėlių tikrinimą) Yl. Ale pamatysi pamatysi: ka tave griebs už plaukų, ka mes prie žẽmės! Mšk. Parejo girtas, dėjo pri žẽmės tie sūnai [tėvą] Krp. Prigėrusį, išgreibę iš vandenio, saugo prie žemės neprileisti, dėl to kad tai paskui nebegalia atgaivyti Sln. Gaspadorius pakloj[o] žemė̃j pėdų šešiasdešims Dv. Aš čiut čiut čiut atsikėliau nu žẽmės, tus ančvalkčius pasiėmiau ir eitu numie Als. Su pupelėm tai blogai: neprieina, sugulė an žẽmės, pūva Mžš. Ogi bičių spiečius in žẽmės susmetęs, perkūno išsigandęs Slk. Jeigu in aukštį staugia, tai an gaisro, o jei in žẽmę, tai an mirties šuva staugia Mrc. Šuva staugia, žiūro in žẽmę, – bus šermenys Sn. Pėdus stato kamliais žẽmėn Šlčn. Paema šakes [šieno], įspiria kotą žemė̃s ir tada pastato Ob. I šieną prispaudžia prie sienos aba prie žẽmės [karvė], anė biškį nepaema [į nasrus] Pšš. Sumušo į rinkį visus tus linus pri žẽmės Trk. Bučiavau sienas, bučiavau žẽmę, kai sugrįžau [į namus] Žl. Ejo nuog tų linų, ir tep parpuolusią rado, burna in žẽmę Sn. Susipynė kojos, apžilbo akės, prisiglaudžiau pri žẽmės (parpuoliau) Krš. Kad aš valią turėčiau, suplakčiau tave į žẽmę, už kojų paėmęs J. Vilkas prideda in žẽmę galvą i klausosi (ps.) LKT226(Plm). Nu, vejas vejas [velniai], vėl oželis priguldo auselę prie žemei – ažna vėl jau dunda DvP108. Braška medelis lūždamas, mieruoja žemę griūdamas A.Strazd. Aš žiūriu žiūriu, žẽmę apkabinu plozu i raudu: žemẽle, tu tik manę priglaudi Kvr. Aš užulipiau [ant arklio] – keberiokšt ir ant žẽmės Alz. Mes buvom biškį atlikę: buvom nulipę žẽmėj [nuo arklių] ir atlikom Svn. Sėsk, ženteli, žemėn nuo bėro žirgelio LTR(Plv). Lipk žẽmėn, kur te grūdies pušin?! Antz. I pasikėlę laksto [kurapkos], i ant žẽmės Sdb. O jau žiemą, būdavo, kai jau sniegas, jeigu varnos tiktai žẽmėj būva, žiūrėk, tada jau pustis Slm. Nelipė ant viškų, žẽmėj liko Ds. Teip jau jinai (merga) papyko an šeiminykės, nuejo verkdama žẽmėn [nuo aukšto], kad užusiuntė ją ir da šeiminyką atasiuntė Plvn. Kap dengi šiaudais [stogą], tai varpom ing viršų, o kamliais ing žẽmę Kpč. Kada kūreni, dūmai krinta į žẽmę – jau priš lytų Vdk. Kap iš kamino žẽmėn dūmai virsta – tepgi lietaus bus Pls. Da puola in žẽmę dūmai, da nebus pagada Aln. Ta lazda krito an žẽmės i sulinko Yl. Pakulos nukrito int žẽmei, o geriejai [linai] paliko int rankai Klp. Tas vynas par visus kraštus švilpia žẽmėn [iš statinės] Kvr. Pavirto bonka ir kliu kliu, kliu kliu šnapsas an žemės Rdm. Kad visos tos lėkštės an žẽmę – i be pietų visi! Lnk. Duona ir žẽmėj nulekia [parduotuvėje] Dgp. Duonai žemėn nukritus, reikia paimt ir pabučiuot LTR(Ds). Kap trenkė [žaibas], lenta nukrito an žẽmės, ale nepakūrė Sn. Kai tik nulekia žemė̃n kur panašus [obuolys] i razsipleskoja, i trūksta Švnč. Arpas tas, būdavo, žmogus suka, vėjas, žẽmėn bėga [grūdai] Kvr. Sumaišiau [kruopas]; maišai – anos i vė nusėsta: grūdas žemė̃n Švnč. Visos [obelys] rudeninės, nei pūsta, nei žẽmėn krenta, o šitos vasarinės va: perėjo laiką, ėmė išdribo an žẽmės Kp. Aš tai, matai, kaip tas persirpęs obuolys: dar vienas rasos lašiokas, ir jau žemėj! P.Andr. Trūksta tos [lubinų] ankštys, ir an žẽmės krinta [sėklos] Kb. Paki gyliai nesupuola in žẽmės, neleisdavom karvių iš tvarto Klt. Sniegas dideliais kąsniais krito žemėn J.Balč. Tas kunigaikštis ištraukė tris rublius, tam ubaguo an žẽmės pametė Jdr. Juk ir žvirblelis mažas be šventos valios Jo nepuola ant žemės ižgi lizdo savo PK140. Jis (Dievas) bylojo: mesk ją (lazdą) nuog tavęs žemėna, – ir jis atmetė ją nuog savęs BB2Moz4,3. Audra muni iškėlė, dėjo į žẽmę Akm. Jau su bizūnu ale nekirs žmoguo – šalip į žẽmę ka duos, ka žemės rūks! Krt. [Balinamas] gijas kartais an žẽmės išmėtys, o kartais an žiogrių Bdr. Žalias rūteles barsto an žemẽlės, an sierosios DrskD146. Linka pieno – negi žẽmėn liesi?! Mžš. Prileidė [alaus], tai gerkitėt, negi žẽmėn pilsi Slm. Sugrįžęs namo, sunešė maišus į pirkią, užsikišo duris ir papylė auksą žemėj J.Balč. Pamato [vaikai]: pridėta an žẽmės [saldainių], nebenueisi jau – kaipgi kermošiuj nepirksi saldainių?! Kp. Kepanos mano ant žemės padrėbtos yra dėlei vargų dukteres mano žmonių BBRd2,11. Kol da buvo nekasta, jokios melioracijos nebūdavo, tai pilnas lygiai kaip tik sulig žemè šulnys teip vis būdavo Sb. Pakaskit jį greičiau ir duobę su žeme sulyginkit V.Krėv. Nes ateis tas metas ant tavęs, kad tavę apsiaus volu priesakiai tavieji … ir išardys lygiai su žeme fundamentus tavus …, teip kad akmuo ant akmenes neliksis tavimp DP310. An lietų anys (sliekai) išeina an žẽmės Dgp. Kerą bulvių kad išversiu, vištos sustos i rankios sliekus nu žẽmės Kl. Mes ne šaką nulaužėm, tik obūlelį nu žẽmės pasiėmėm Pln. Kaip davė [rąstas į nugarą], toj dienoj šiaudo pakelt nuo žẽmės negalėjau Blnk. Apravėjo ana [daržą], i nepasikela nu žẽmės Jdr. Trečiasis trobesys buvo vadinamas klėtis nu žodžio [i]klėsti, nu žemie par uolektį ar pusantros pakeltas an trinkomis ar dideliais akminimis S.Dauk. Seniau tai nuo pat žẽmės kaminas didžiausias [buvo] Alz. Vaiką, būlo, pasodina balanų krapštyt, jo nuog žemė̃s neregėt Drsk. Ir padarė pas altorą kratus kaip tinklelį iš vario aplinkui, nuog žemės iki pusei altoriaus BB2Moz38,4. Jog kad būsiu ant kryžiaus paaukštintas nuog žemės, tad visus daiktus pritrauksiu savęsp DP4. Pasiuvo mun tą sijoną, lig žẽmės, ilga uodega toki, dar nutįsta Varn. In žẽmę buvo andarokai, eina, žẽmę šluoja DrskŽ. Andarokas tai keturių palų ir padalkos te visos vis siekia žẽmę Kp. Aš gi jau atamenu dieduko sermėgą tokią pilką lyg žẽmei Aps. Mums tos jupos buvo lig pat žẽmės, paletai lig žẽmės Sd. Mažas – kaip pupų pėdas, susirietęs, rudinės skvernai žemės vos nesiekia, dantyse pypkė J.Paukš. Ir atjojo lenkų pons, iki žẽmės jo žipons JD576. [Jaunikio] tėvui reikėjo duot stuomenį, kap rokuoja, nuo galvos iki žẽmei tą audeklą Plv. Pynė supynė gelsvą kaselę lyg juostai, pynė inspynė šilkų kasnyką lyg žemei LMD(Tvr). Nu tos koplyčikės, sako, atsirado balta moteris, lig pat žemè balta Pgr. Kluono dangtis lig žẽmei Smal. Anksčiau laikrodžiai šėpikėse ligi žẽmės būdavo Šauk. Kas ne puikis panos: strazdanota lig žemės (juok.) Šts. Par dvi savaites tokia barzda, bus lig žẽmei par metus Ant. Antras prajėvas tikos jau numirus jam, jog perdrisko pusiau uždangtis bažnyčios nuog viršaus net ik žemei DP180. Kudlotas [šuva], uodega tęsias žemè Aln. Povo plunksnos žeme čiūžinėjo KlvD4. [Ožkos] du speniai, ir tokie dideli, visai palei žẽmę Slm. Prisitaisiau pri ekėčių tokį kumpą medį, ka nereiktų teip lig žẽmės pasilenkti Als. Tik telynie, Dievuo lig žẽmės nusilenktumiam Krš. O kur mūsų brolelis sėdėjo, o kur mūsų jaunasis rymojo, ten išdygo žal’s diemedelis, ašaružių žemužė nekėlė StnD17. Ne tiek ji grėbė, kiek gailiai verkė, ant juodos žemelės parsipuldama DvD185(VšR). Kap parjojau į tėvo dvarelį, aš nusėdau nuo bėro žirgelio ir parpuoliau ant sieros žemelės LTR(Plv). Lenksiu galvelę palei žemẽlę tėvuliu senam ir motinėlei DrskD60. Ne tiek aš rinkau, kiek gailiai verkiau, prie juodai žemelei prisilenkdama LTR(Brž). Šitos rankos tuščios ir bejėgės, nukarę žemėn tartum spragilai J.Marcin. Durnius stumt žemė̃n. Dar̃ dar̃ dar̃ dures iš eglės žemyn Tvr. Ne senatvė, tik ruduo ankstyvas lenkia žemėn baltą galvą jos S.Nėr. Ir kad išsigando labai ir veidą nuleido žemėn, tarė jump: – Ko ieškote gyvojo terp numirusių? Ch1Luk24,5. Ponios Jeruzalemo nulenka galvas savo žemėspi BBRd2,10. Bet vienok stovėjimas jo nužemintas ir žẽmėsp palenktas buvo, nesa nedrįso pakelt dangausp akių savų DP315. Tatai yra baisiai visame Rašte užsakyta, idant visose dienose žyvato tavo gyventumbei … ne teip, kaip kita bestija, kuri tiktai žemėsna galvą nuleidus veizdi ant prikimšimo pilvo savo, o galvos savo niekad dangausp pakelt negali MP108. Nes aš esmi rudulis nuspaustasis žmogus, … vaikščioju kaip šešėlis palinkęs ik žemei PK88. Ta obelė tokia nepuiki, antai šakos an žẽmės pasidėjusios Šts. [Agrasto] šaka nulinksta, žẽmės pasiekia ben kiek ir auga Pl. Pušeliūtės in žẽmę prilipę, o metų dešims, kai pasodintas [miškas] Klt. Paliejai – tokia žolė prie slėnelių auga, driekias palei žẽmę Sdb. Stovi tik išsiploję in žẽmės, gražios bulbos Klt. Visa prie žẽmei stovi, neauga, – blogi metai Svn. Kad jau užkursam, i dūmų lig žẽmės Vgr. Seniau gi ažkūrė – iki žẽmei dūmų Kp. Nebuvo karšta, bet įkaitęs oras palei žemę jau sruveno į viršų skaidriomis bangelėmis V.Myk-Put. Mažikė kurna pagal žẽmę Škt. Priš lytų skruzdys laksto pagal žẽmės Yl. Pasiemi teip dvišakį karklą ir eini pagal žẽmės (ieškodamas vandens gyslos šuliniui) Žlb. Šienauna, tai išgraužia lig žẽmei Klt. Pali žẽmę [javų] traktorius nepjauna Drsk. Nuog žemė̃s [medžio] liko kiek, kap trenkė [žaibas] Kb. Paėmęs delgelę, eisiu darželin, kirsiu rūtelę iš po žemelės, raudoną roželę – iš liemenėlio (d.) Kb. Senūsius [agrastų kerus] gal atnaujinti nupjaunant jus lig žemie ir jaunus auginant S.Dauk. Jos akys žiūri į vieną tašką – į žemę I.Simon. Saulė neduoda žẽmėsnan [i](nekepina) Pb. Po tam dideli lytai buvo, apskendo žẽmė Varn. Bučiuoju smėlį, akmenį glostau, taip gera ant žemelės, ant gimtos A.Mišk. Žiūrėk tiesiog tenai, kur dangus su žeme susisiekia . Saulė tik lenda iš žẽmės – jau reik kelt Grš. Saulė baigia lįst į žẽmę – paleidžia [iš darbo] Sdb. Žemės drebėjimas SD1216, H159,171, M. Griūtinis žemės drebėjimas GTŽ. [Himalajų] kalnų formavimosi procesas dar nėra visai pasibaigęs, ir dėl to centrinėje jų dalyje dažni žemės drebėjimai LEVIII258. Pakrutysis žemė ižg vietos savos ir padrebės, ir pakrutės jos stiebai, arba filioriūs, ir kalnai bus perkelti ing gilumą marių DP14. Ir tie, … regėdami su tokiu šauksmu numirštantį ir žemės drebėjimą, ir kas tenai nusidavė, išsigando labai didžiai VlnE211. Ateina tankai, net žẽmė dreba Adm. Nepagulėsi nė lovo[je], žẽmė pradėm drebės, kaip eis tos mašinos Kl. Paleidžia, tai net žẽmė dreba, tas malūnas kaip eina Kvr. Skryneles veža, žemùžė dreba (d.) Grl. Užgirdo žemę dundant ir netrukus pamatė baltą raitelį LTR(Ut). Bėga briedis, net žẽmė dreba Slm. Jog žemė padrebės, kaip ji (buveinė) vienona krūvona supuls BBJer49,21. Supėsi žẽmė, išlįst nemožnėj[o] LzŽ. Štai ant ūlyčios toksai pasidarė šūvis, kad ir žẽmė su visais daiktais padrebėjo K.Donel. Kad mumis plakė, juods kraujas bėgo, po mūsų kojelių žemė drebėjo LMD(NmŽ). Dunda dreba siera žẽmė vakarų šalelėj (d.) Srj. O kur aš stovėjau, juoda žemė linko, o kur vaikštinėjau, žalia žolė vyto IV584(Paį). O jau tų bruknių – raudonavo žẽmė Kpč. Guli kekės bruknių an žemė̃s Mrk. Tada gulėjo pūstynėje apvalus ir mažas daiktas kaip šalna ant žemės BB2Moz16,14. Pilna žemė varlių, rupūžių, gyvačių, driežlų ir kitoniškų bjaurybių taip, kad ji (miško sargo duktė) led ne led par jas išbrenda LTR(Brž). Pilna žẽmė pribyrėjus abuolių, pūsta, – kap mėšlo DrskŽ. Vei! kaip žẽmė jau savo nuogą nugarą rėdo, ir kaip kožnas daikts atgydams pradeda džiaugtis K.Donel. Nuog to ant laukų ir ant pievų pavyzdėkite, kurios tuojaus, kaip prašoksta vasara, žoles savas ir žiedus terioja, ir pati žẽmė nuoga liektis DP585. Čia visai kita žẽmė: žaliuo[ja], nenurudavusi Krš. Sunku žemei be vejelės, taip man jaunai be seselės LTR(Švn). Žẽmė nutrypta, pilka, žolės ten nagan nesuimsi Adm. Kur žąses pereina, ten lieka juoda žẽmė Dglš. Tų kriaušių būdavo, žẽmės nematyt, o dabar tuščias sodas Snt. Smakas kaip pūtė – visa žemė aplinkui pabalo kaip sidabras LMD(Žg). Kartą vilna rasos pilna, o žẽmė sausa buvo, o kitą kartą vilna sausa, o visa žẽmė rasa apšlakyta DP398. | Aš jį pakėliau nuog žemė̃s (atpratinau nuo gėrimo) Drsk. Keturi po žẽmei, keturi ant žẽmei užaugom Bsg. ^ Kap išgėrė, tai ežeras kap žemẽlė buvo (ps.) Rdš. Palūpis nusileido lig žẽmės (iš nuostabos) Trš. Nusišliaužęs (nuvargęs) į žẽmę tik duri akes, kokių gražumų nebieškai Krš. Krupiai, nosės nu žẽmės nepakėlė, perka matociklus Krš. Nesvarbu, kad jis mažas, bet užtat kojos lig žẽmės Tršk. Nenusileisiu, nors šikine žẽmę badyk Pl. Ką tu padarysi, pulk į žẽmę ir būk negyvas Graž. Žẽmės apačia eik, ale padaryk End. Nereik mokėt?! Juk ir tamsta ne nuo žẽmės paėmei Kair. Ko tu an to kūgio [stovėti] bijais? In dangų nenupulsi, tik an žemės Pns. Kad i per žẽmę nevaikščiotum! (blogas linkėjimas) Dglš. Kad aš numirsiu, rėksi tu subinę į žẽmę mušdamas (bus gaila) Vkš. Kur atsistojau – te duobė, kur atsisėdau – te inlinko žẽmė (negalėjau įtikti) Šmn. Nusbodo žemèlė engt (jau senas, noriu mirt) Drsk. Krimta pri žẽmės: ana juokas, kad ana nukasė [bulves], o tuodu da nenukasė End. Anys kap pradėjo juokties, tai gulės in žẽmės Str. Jis klauso žmonos, net žẽmėn priguldamas Šmn. Laimingos, ka jūs nejot numie, tada jūs būtumiat i sukritusios pri žẽmės [iš baimės] Krp. Aš šokau, rodos, kap paukštis, rodos, nė žẽmės nekliudžiau Srj. Visi darbai prie žemės PrLXVII30. Kaip išgers, kaip nueis šokt, tai kojos neliempa an žẽmės Imb. Kad susitiks kūmos, kad ims šnekėtis – žẽmė linksta (ilgai kalbasi) Sml. Jauni šoka – žẽmė dreba, seni šoka – dantys kleba Šl, Plng. Teip būdavo linksma, kad žẽmė po kojom linkdavo Ar. Kap išejau su berneliu tanciun, tai po manim žemẽlė drebėjo (d.) Žln. Teip lekia, teip lekia [kumelė], kad net žẽmė dreba Kp. Sakė [kunigas] pamokslą – žẽmė drebėjo Kvr. Keika, ūžina – žẽmė linksta Krš. Ka išdainiuosma, ka žemẽlė links Ub. Muzikantai su trūbais buvo, kad rėš – žẽmė linguosis Sd. Būste blogi – žẽmė drebės, kai numirsiu Adm. Teip labai snigo i pustė – dangus su žemè maišės! Mžš. Dangus su žemè sukibęs, nebžinau kur eiti [per pūgą] Sd. Kurgi eisi tokiam ore – nei dangaus, nei žẽmės Žl. Kiek daug sniego, kad net dangus su žemè sulipęs Srj. Žẽmę su dangum suvers (apie smarkią pūgą) DrskŽ. O jau kap pernai tas kukurūzas [vešlus] buvo, tai nė dangaus, nė žẽmės nematyt (juok.) Graž. Žmonės kas metą skuta žemės barzdą ir su jos gaurais minta VP51. Žemė sukrutėjo, visa pieva sudrebėjo (avis) LMD(Tl). Kiek danguj žvaigždelių, tiek an žemės skylelių (ražiena) Ds. Ką ubagas [meta] ant žẽmės, tą ponas į kišenę [deda] (snarglys) Slnt. Dvi sesutės žemę laižo (rogės) LTR. Grigas grigulis žẽmėj atsigulęs, lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs (agurkas) Ppl. Kad atsigulčiau, žemę apkločiau, kad atsikelčiau, dangų pasiekčiau (dūmai) Pnd. Žẽmei kloniojas – danguo subinę rodo, danguo kloniojas – žẽmei subinę rodo (svirtis) End. Keturi broliai nesiekia nei dangaus, nei žẽmės (vėjinio malūno sparnai) Nm. Kas galva po žemę vaikščioja? (ratų vinys) LTR(Auk).Jdr, Sdk, Skp, Rk, Grv, Zt, Smn, LKAI37(Rs, Trg, Kin, Trk, Mšk, Skrb, Sdb, Srv, Jsv, Ssk, Krs, Imb, , Klt, Antz, Pb, Šr, Žž, Stk, Rdš, Mrk, Dv, Btr, Brb, Ldvn, Všt, Žvr) asla: Padlagų nebuvo, buvo tik žẽmė Srj. Pirkioj iš molio žẽmė, kluone gremdymas Asv. Stuba tai buvo tik asla, žẽmė, o seklyčaitė – grindys sudėtos Plv. Ta kariūmenė užėmė mūso tą gerąją trobą, – čia an žemè gavom gulėti Plt. Susrenka jaunimas ir šoka, pas ką grindys buvo, o tep žẽmė gi buvo Kpč. An grynos žẽmės nubyra [žibinto anglys], pašluoji Str. Žẽmė nelygi, suolas mėtos (kliba) Rod. Anta žẽmės vaikas tegu lipinėja, tai greičiau užaugs DrskŽ. Kur žẽmė, ten šluota šluoja, kur grindys – ten šepečiu Lbv. Eisi par gryčią netrepsėdama, šluosi žemelę nedulkindama LTR(Blnk).Vdžg, Mžš, Slm, Rk, Dglš grindys: Aš, būdavo, pritiesiu pritiesiu škurlių [vaikui šliaužioti]: plytų žẽmė Bsg. Ana (gaspadinė) lomkoj sėdėjo, o mum reikė stovėt arba an žẽmės, būdavo, atsisėdi . Stoty, būdavo, nėr kur dėtis – in žẽmės riesčiuojies riesčiuojies Slk. Ma[no] anyta prašė: klokit man patalą an žẽmės, – ir ji numirė an žẽmės Šlčn. Savo lovą atidevei, i pats atsiguli ant žẽmės Žr. Svogūnų lambų su smetona pavalgiau, tai nebuvo man vietos nei an lovos, nei an žẽmės (labai raižė vidurius) Pv. Pažindžiau, paguldžiau, – mugintas mugintas – žẽmėj Klt. Žemė̃n nuvirto [vaikas], gulėjo gulėjo Trgn. Tas nabaštikas pri lango an žemè pamestas Trk.Dglš apatinis aukštas: Činčika (pavardė) tai va žemė̃j gyvena Švnč.1 dugnas (vandenyje): Inkaras pasiekė žẽmę NdŽ. Tą tinklą vandenij tęsia žemè Vlk. Aš irgi plaukt moku, kolei kojom žẽmę siekiu (juok.) Srj. 3. Lg, Krč, RdN iliatyvo linksnis (arba prielinksnis į su galininku), einantis postverbu, kuris ppr. vartojamas po šalinimo, naikinimo, menkinimo reikšmės veiksmažodžių ir nurodo baigtinį veiksmą: Simpla širdis, tai nepasisupsi: žemė̃n atsileidžia rankos ir griūvi Ml. Sako, trauk kardą iš mako ir kirsk mun galvą į žẽmę Lk. Kinkyk į žemę, čia, sako, nebėr laiko Trš. Menkas esi, mirk į žẽmę, i viskas Tl. Tris pirmarūšius [miltus] par rėtį nusijo[ja] da, nūema tas dulkeles į žẽmę Pp. Prūdai vandens – skęsta į žẽmę tas vaikas KlbXXXVII(1)22(). Tus beržus lupo į žẽmę i virė košę, smalą tokią ratams tepti Akm. Rūkymas ne ėdimas – mesk į žẽmę! Krš. Mušiau mušiau – žemė́san sumušiau (ps.) Dglš. Jūs, broliukai, dieveriukai mano, jūs nueikit naujojon kalvelėn ir nukalkit aukselio dalgelį ir nukirskit man žemė̃n galvelę (d.) Prng. Kad tu jam galvą žemė̃n – nesako, neprispažįsta Ml. Tą namuką jau griaus žẽmėn Slč. Šeško kailis veikiai kandė[ja] žemėn Šts. Reikia imt burokai žẽmėn Akn. Tas [virtų avižų] lukštas emas lengviai baisiai žẽmėn Jdp. 4. P, KBI41, , GTŽ, LKT88(), Jdr, Rt, LKT104(Pd), Dt, Kpr, Brž, Žž, Pls, Bgt, Gs, Plšk viršutinis birus (ppr. dirbamas ar kitaip naudojamas) mūsų planetos paviršiaus sluoksnis: Žẽmė su visais pašaliais įmurusi verkia, kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko K.Donel. Žemė purvuota, pabliurusi, juoda, šlapia Žem. Per savaitę sniegas nutirpsta, upeliai bėga, tuoj žẽmė brinksta, sausėja PnmŽ. Žẽmė gi dabar kokio minkštumo – reikia didelis kuolas įbubyt Mžš. Žẽmė tep anveikta (gerai įdirbta), koc aguonas sėj (sėk) Ad. Žemė atsigulėjusi B. Jei visas pasaulyje spalvas sumaišytum, tikriausiai gautum irgi pilką, žemės spalvą J.Mik. Kartais negali kuolo anspaust: kieta, sausa žẽmė Kvr. Labai primušė žẽmę [lietus], suplūkė žẽmę, kieta labai Aln. Regis, debesuota, kasdien palyja, o [antkapio] žẽmė sausa sausiausia Slk. Dabar žemė buvo išlyta ir minkšta J.Ap. Žemẽlė tiek sustingusi, ka mieto įkalti negalėjai Yl. Žẽmė andžiūvus, kaip ir žiemą anšalus Žl. Kad suplūkta žẽmė, tai sunku raut [linus], baisu Alz. Žẽmę šaltis da negiliai parėmė Ds. Žẽmė pašalusi y[ra], bet speigo didelio nėr Trk. Per adventą žemę surakino šalčiai V.Bub. Sugėrė žẽmė lietų Dglš. Pošytai (įdirbtai) žemẽlei reikia lietaus Ad. Jau žẽmė vandenio negeria, stovi klanai Pv. Bet miglė išėjo (paraštėj išeidavo) nuog žemės ir padrėkino (paraštėj padrėkindavo visą) žemę BB1Moz2,6. Labai įkaityta žẽmė saulės, seniau labai šiltos vasaros būdavo Šmn. Išsigaruos žẽmė, ir vėl lis Aln. Čia lengva žemẽlė, smėlelis, čia gera kast Vel. Čia vandeninė žẽmė, čia kask šulinį Zp. Papijo žemė S.Dauk. Kaip buvo pelkės, taip paliko [po melioracijos], antrą sykį negraus žẽmės Krž. Žemė, dėl prigimimo motina tikroji, vis gimdo, tauso[ja], pena ir vis palaidoja D.Pošk. Kam kasi, kam žemei neduosi pakajaus: duobę darai, idant ing ją įlįstumbei, ne idant tenai ką rastumbei DP200. O paskuo anie pradėjo kasti tą žẽmę, tą duobę Sd. Bjauriai išmagota žemė Tr. Žemès karvė iškremta (ėsdama žolę) Klt. Pasiutęs žemès ardyti tas biesas (arklys), uodegą staipyti Brs. Ar kaposi padkavom vejelę, ar kapstysi kojelėm žemelę LLDII144(Mrk). Šiemet kurmiarausių labai daug, iškilota žẽmė išvien Mžš. Vei! kaip kurmiai šen ir ten vartydami žẽmę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti K.Donel. Baubdami jauteliai ragais žemę ardo LTR(Ktv). Nueina an to kapo, žemès drasko su rankoms Trk. Bet Jėzus pasilenkęs rašė ant žemės pirštu Ch1Jn8,6. Pakeliui vasarojus buvo sutryptas su žeme V.Aln. Atželiančius javus į žemę įmina K.Donel1. Šulas inkastas žemėn SD343. Nagi pamėgyk tą cukrinį runkelį išlupt, kad jis baisiausiai giliai įaugęs žẽmė[je] Vlkv. Dalgį į žẽmę, ir einam Žr. A kas žẽmėse [auga], tai tie reikia jauno (per jauną mėnesį) sodint Mlk. Ateina, kuolelį užmuša žẽmėn Grv. Žemė̃n insikasta, kaminelis išvesta, ir gyvena Sug. Seniau tik kišo piningą į kišenę, į žẽmę kasė Žr. Tu pamislyk, ažkast [pinigus] kur – žemė̃s Lel. Buvo skrynios įkastos žemė̃s, buvo ir išimta [per karą] Plvn. Daug turto žemė̃s supuvo, kavojos daug kas Adm. Bet piktasis ir tinginys tarnas ėmė vieną talentą, parausė jį žẽmėn DP390. Vienąnakt nuejo savo daržan ir pakasė savo pinigus po žẽmėm BM9(Skp). Sakydavo, kad te auksas dega iš po žẽmių ažukastas Sug. Šuniui padaviau mėsos, tai neėdė, o pakavojo žemė̃s Pnd. Tos ne bitės, kur žemė̃s [gyvena] Dgp. Butelį inkasa in žẽmę in gronyčią Rod. Žemė kantri, ir ką joje įkasi, ten ir palieka Pt. Žẽmė be mėšlo kaip duona be sviesto Krč. Kai balta gulbelė išbaltyta, po sieroj žemele paguldyta LLDII142(Rtn). Tai leis muni matušelė … ant aukštojo kalnuželio, po juodąja žemužele, po žaliąja žolele StnD27. Nepadės tau Dievas žemẽlėn gulėt, nepadės tau Dievas, berneli, oi ne DrskD18. Plūgas, kai su rateliuku, nelenda žemė̃s Sug. Kavodavo į žẽmę akminus Grz. Jo (akmens) dar žẽmėj koki trys metrai DrskŽ. Akmenų tai yra inlindę žemė̃s Dkk. Raudonieji žemė́sna sulindo, koki te burokai?! Klt. Grūdai skęsta žemė́san [, kai sėjami į šlapią dirvą] Dglš. Žemė̃s susgers salietra Aln. Kad kirmėlės kopūstų par vasarą nesugriaužtų, iš pavasario žẽmėn, kur kopūstus sodinsi, inkišk ir vieną kitą kanapę Avl. Suvainiškin ateini, tai šitos grytelytės mažutės, žemė̃s parlindę Pnd. Knaisioja jos (kiaulės) te, knisa, gulia įsiknisę, kai šiulta, kur žemė̃s Plvn. Tada, kai dribo, tai giliai žemė́sna sulindo to geležis Sb. Kietos bulbos, nesušalę žẽmėsu Švnč. Te ana (trobelė) žemė́sen sulįs neardyta Švnč. Užejo už tos daržinės [vaiduoklis] i susileidė į žẽmę: a čia būs piningai, a čia būs baidykla? Krp. Šmarkštai (bobausiai) – žẽmėse koteliukas maželiukas, kepurėlės susgerbinėję Ktk. Mas su mašina ėmėm, pusė bulbių paliko žẽmė[je] Akm. Talkinykai sumina tas bulbes žemė̃s i palieka, gi ne savo Ps. Kas žemėse, tai senagaly, o kas viršuj, tai ant jauno [sodinti, sėti] LTR(Imb). Po agrastu vapsvų gūžta susinešta žemė̃s Svn. Pradeda labai svyruot to šakelė rankoj, tai tan daikte giliai žemė̃s vanduo bus Šmn. Aš jau lipu lauku [iš kasamo šulinio], bilda kažkas po žemè Žlb. Jug brolelis muno gula žẽmė[je], trys dienos kaip palaidotas y[ra] Žeml. Ka gyvam žmoguo galėtų ką gera padaryti, o mirusiasis – ta pati žemẽlė End. Kas tuos kaulus atgaivintų, kur po žemėmis išbalę? Mair. Tegul būt žiedelis žemelėj rūdijęs, šilkų kasnykėlis dūmeliais nurūkęs LTR(Nmn). Nei man bus geriau žemelėj pūti, nei tau, berneli, su kitom būti LTR(Lp). Mano gi jau plaukai žyla, dantys trupa, raumenys zmenka: in žemýtę, in motutę, nebe[u]žilgo metas APhVII134(A.Baran). Kristus nū, jiemus krūvoj esant, ateit jumpi, … jog anys, akimis savo regėdami, tikrai žinotų jį jau žemėje nebesantį, bet iš žemės ir iš numirusių prisikėlusį BPII36. Aš nekelsiu, dukružėle, iš sieros žemelės LTR(Brt). Toks gražus baravykas, tik iš žẽmių lenda Klt. Bulbos nelenda visai iš žẽmių šiemet Č. Kažkoks baisumas lenda iš po žemių ir kaip gyvatė palmėmis rangosi į viršų J.Ap. Versmėj kupa [v]anduo iš po žẽmių Dglš. Šulnio vanduo labai geras: iš žẽmių anas eina Ad. Mėtos kauliukai: išeina iš žẽmių par ilgus metus Avl. Prieis laikas, iš žẽmės akminus kas Grz. Išpešiau iš žẽmių morkveles Klt. Šitai balsas kraujo brolio tavo šaukia manęsp ižg žemės DP410. Tie belaisviai žẽmėse i užtroško, dūmuose Grnk. Šešias savaites išbuvom miške: išsikasėm tokį bunkerį žẽmė[je], nu ir taip vargom . Nueina vanduo par žemès Ds. Visą beržo skūrą grauzmas nuplėšė lyg žemės ir nuejo žemė́sna Aps. Eikit pažiūrėt, kaip žẽmė griūna: verčias tokie dūmai, vanduo tykšta (apie karstines duobes) Krč. O tę žẽmė išmalta: galiu runkulius sodyt Jrb. Kaip tik prijoja prie tos vietos, kur atsiveria žemė, arkliai ir pradeda prunkšt (ps.) Lel. Ar liepė atvertis žemei, idant juos prarytų? DP130. Teresė trokšta, kad dabar pat prasivertų žemė ir ją prarytų V.Bub. Tas dvaras da neseniai čion iš po žemių išsikėlė LMD(Grz). Po žẽmėm i saulelė nešviečia, i paukštelės nesgirdi (rd.) Str. Atsiliepė graudus balsas iš žemelės, iš toli LTR(Plv). Ilgai rėkė žmonys po žẽmėm (užversti po sprogimo) Dglš. O tasai, kuris ėmė vieną [talentą], nuėjęs inkasė jį ing žemę ir paslėpė penigus viešpaties savo DP386. Kurgi in jį prieis saulė – būva žemė̃s (šachtoje) Ktk. Po žemè tę darbujo, auksą kasė Asv. Sveikatą Amerikoj po žemè (t. y. anglis kasdamas) paliko GK1939,26(A.Sal). Aukštasis kryželius – tai muno tėvelis, juodoji žemaitė – muno matušaitė D117. Baltos lentelės, juoda žemelė, ten būsiu be vargelio StnD28. O po vargų ir sielų šitų inteikęs mumus ant čėso atilsio žemelę, prikelk laimingai MKr16. Žemės aliejus GTŽ36. Žemės derva, napta (nafta) S.Dauk. Žemė įkrėsta S.Dauk. Druskinė žemė S.Dauk. Žemės rūdys D.Pošk. Žẽmės riešutas LTEXII499; LEXXXV245. Lietingu metu žemės vandens lygis pakyla aukščiau V.Laš. | Tasai bernelis – žẽmės kelmelis, žuvinyko sūnelis DrskD265. Išvark vargelius, išdirbk darbelius, tai tada būsi žẽmės martelė (d.) Vv. Vai tu žẽme žẽme, juoda žemẽle, atėmei tu muno tėvą matušę (d.) Slnt. Žemelė tarė, tardama barė, kad tu per jauna žemėj būt LTR(Lp). Kaip avis nekalta kentėjo, numirė žemėn pakastas PK112. Kad jį (mirusį ponaitį) užkasdavo, žẽmė išmesdavo vėl, nepriimdavo žẽmė (ps.) Pg. Vyras tik vienas, gi žemė razskirs, kada pamirs, jau tada [kitas vesti galės] Ml. Vienu mėnasiu du vaiku žemẽlėn apkasiau (palaidojau) Mrc. Sujunki mudviem rankas, žeme žemuže, tegu su žiedu užkas, žeme žemuže K.Brad. | prk.: Prie balšavikais (bolševikais) tai tikėjimą žemė̃s kasė (labai draudė) Sug. ^ Padabojau aš in ją, juoda kai žẽmė Klt. O tėvas tylėjo juodas kaip žemė P.Trein. Mano tėvas amžiną atilsį tylus buvo žmogus, o jau kai užpykdavo ar nuliūsdavo, tai atrodydavo juodas kaip žemelė A.Mišk. Jo veidas buvo tamsus kaip žemė, kaip tie žodžiai, ir jokių jausmų B.Radz. Senoji pasidarė nebegera, veidas – gryna žemė, lūpos balkšvos, kertėse įjuodusios J.Balt. Aš pas savo motinėlę skaisti kaip rožė, o pas tave, bernužėli, juoda kaip žemẽlė (d.) Šmn. Didliai susiraukęs, pasenęs kaip žẽmė y[ra] Trk. Vaiko galva juoda, paduška kai žẽmė DrskŽ. Cypė, kaukė visais balsais, o aš tylėjau kaip žẽmė Snt. Senas daba tupėk i tylėk kaip žẽmė Krš. Jei aš ką ir žinosiu, kaip žemė tylėsiu V.Myk-Put. In vaikus kap ingi žẽmę ūtaryk, nieko nepažįsta Dv. Dangus aukštai – neįšoksi, žemė kieta – neįlįsi: reiks ant žemės vargti, kiek Dievas paskyrė KrvP(Ps). Dievui dūšia, žemei kūnas, o velniui šūdas VP13. Visų nesočiausia tai žẽmė: visą svietą praryja Ps. Kiek žemẽlė suvalgė svietelio! Dglš. Pilna žemèlė gerų žmonių (geri žmonės greitai išmiršta) Drsk. Mokinas mokinas, i paskui še – į žẽmę, i pabaigta Jrb. Prastas žmogelis krutėsi krutėsi, i po žẽmėm ažkas Dglš. Visų namai žemẽlė, visus jinai traukia Krč. Tai laukia kap sausa žẽmė vandenio Pls. Didvyriai tei didvyriai – iš po žẽmės bekukuoją Krš. Numirė – tai šventa žemẽlė priimk, o ką padarysi?! Klt. Visur to pati žẽmė (apie laidojimą) Dglš. Žẽmė visus priema, a tu šioks būk, a toks Krš. Smertis ir žẽmė visus sulygina Šmn. Mes žẽmėsan nenusnešme, ką suvalgėm, sugėrėm Švnč. Kviečia žẽmė gult (laikas mirti) Žl. Žẽmėn paspėsi prigulėt, neskubėk ir neprašyk [mirties] Drsk. Po žẽmės atsibūsi, neskubėk Krš. Kapų žemẽlė nešilta Pln. Kap gerai būt, reikia po žemè pūt Drsk. Visi gyvens kaip gyvenę, o tu sau pūk žẽmė[je] Krš. Gyvs negali lįst po žeme B. Kur tu dėsies, gyvas gi žemė́su nelįsi Ml. Kad sumanytų, gyvą žemėn ažkastų LTR(Km). Aš jau nebnoru tokio ilgo amžiaus, nu ale gyvas jug neįlįsi į žẽmę Akm. Kaip tave kiauroji žẽmė nepraryja?! Sk. Tegul žẽmė po mano kojom prasižioja (sakoma prisiekiant) Dkšt. Tegu žemė prasiskiria ir mane praryja, jeigu aš kam nors žodelį, amen V.Bub. Gudrus i po žemè mato, kvailas i po kojėm nepasteba Plng. Gudri boba: jos tiek viršuj, tiek žẽmėj yra LKKXIII136(Grv). Tu ir pati nedidelė. – Užaugsiu dar, manęs žẽmėj daug Šln. Nė[ra], iš žẽmės neiškasiu Pjv. Gal iš žẽmių iškasi, kad nėra?! Mžš. Tu man jį surasi, nors iš žemių iškasi! K.Bor. Nebuvo iš viso, galėjai žẽmę ardyti, negausi Plt. Širdį kai pradės [skaudėti], tai i žẽmę sudraskyčia Dglš. Kap dabartinis jaunimas dainuoja, tai mano kalė žẽmėn kasas (juok.) Srj. Kas nesupūva po žeme? (vardas) B936. Pati po žemè, kasos viršuj (morka) Prng. Raudonas gaidys po žẽmėm gieda (burokas) JT445. Juoda kiaulė žẽmę rauso (kurmis) JT168. Leka kaip paukštis, bet ne paukštis, bauba kaip jautis, bet ne jautis, knisa žemę, bet ne kiaulė (šūdvabalis) LTR(Užv). Miške gimęs, miške augęs, išėjęs an lauko, žemėsna lenda (žagrė) LTR(Slk). Du karveliu po žemėm burkuoja (žagrė) LTR(Jrg). 5. ppr. pl. NdŽ, 1, Vdžg, Šd, Ker, Grv, Mlk medžiaga, sudaranti mūsų planetos paviršių: Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai, irgi žemès bjaurias išplėšdams teškina šmotais K.Donel. Velėna, riekė žemės SD19. Ragais susirėmę [jaučiai] kurį laiką abu sukėsi ratu, jiems iš po kojų į visas puses švilpė žemės . Kad atlėkė par lauką toks vienas, tik žẽmės leka par galvą Akm. Įkiši kastuvą, nieko žẽmių negali išmest [tiek gilu vandens], tik graibai graibai Alz. Kaip Šv. Hieronimas ižguldė ižg žydiško: žmogus ižg žẽmės, tai yra, kuris ižg dumblo žẽmės sulipytas, ing tąjąg žẽmę veikiai apgrįš DP579. Ir kaip padaręs ponas Dievas buvo iš žemės visokius žvėris ant lauko ir visokius paukščius po dangumi, atvedė jis juos žmogauspi, jeib jis veizdėtų, kaipo juos šauktų (paraštėje pramintų) BB1Moz2,19. Kaip ir Naamanas prašė Elizeušą pranašą, idant galėtų su savimi imt truputį žẽmės šventos, ir broliai Jozefo ėmė ir parnešė kaulus jo kaip svėtastis DP369. O sėju tada, kada reikia sėt – žemės grumstą suspaudei ir matai, kaip jis byra . Žemės sankasos įrengimas PolŽ51. Pilies išorines sienas supo žemės pylimas . Altorių iš žemės man daryk, ant kurio tu tavo sudegamą afierą ir dėkavojimo afierą, tavo avis ir galvijus (jaučius) afieravosi BB2Moz20,24. Kurmiai žemès tik kasa, tik kasa – nebus geros žiemos Žl. Vėtyklė (tokia drobulė) daržinėje nuo bulviakasio po žemėmis tebėra GK1939,26(A.Sal). Apipilu žemėmis medžią SD204. Ans (benzinas) apipiltas su žẽmėms vis tiek rūksta, i toki smokai da yr Klk. Kai užvežė žẽmių, tada žvyriaus pylė Gdr. Šįmet plentą padarys, dabar žemès tik pila LKT190(Šk). Nė̃ko nesužeidė, tiktai mes apibirom žẽmėms [sprogus bombai] Šts. Apipylo [lavonus] žẽmėm; vaikas sėdi, pilsto žemýtes, prejo su buože ir užumušė Žl. Užkaitytus akminus, plytas iš po slenksnio žemių kloja iš viršaus [sergančiam gumbu] Sln. Tujau apkas žẽmėms [žaibo nutrenktą žmogų], nu i tujau ištrauka žemė [trenkimo padarinius] Žlb. Mieli broliai sesiutėlės, visi namo eistat, o man vieną našlaitėlę žemelėm užpilstat LTR(Slk). Guliu dieną, guliu naktį – negaliu išeiti, ir prislėgė mañ žemelėm, negaliu išlipti (d.) Vdn. Ryto[j] reik vežti žemès, juk ten baisiausia y[ra] duobė Trk. Kėlėm [kiemą] daug, šitan galan gryčios tai vežė žẽmių ir žvyro Slm. Ponas Dievas sakąs: – Gerai! Tai lįsk tu į vandenį ir iš dugno prisikabyk pilnas saujas žemių ir išnešk man BsMtI7. O kur būs menki arkliai, ta tą varys to molio, tų žẽmių vežti Jdr. Važiavom, vežėm malkas, žemès, pradėjom pilti pylimus Klk. Ateina tos griovos nuo kalniuko, vis tiek neša žemy tas žemutès Grš. Iš kalno davė lietus, kanapes apinešė žẽmėm, sumaišė, suplakė Klt. Lapais apneštos i žẽmėm apneštos [pievos pavasarį], grėblį pasiėmęs i kaišk Kl. Pačiūžinai [kojas], išbirės visos žẽmės Rk. Apskrovę žẽmėm [bulvės] Švnč. Aš tuoj žẽmių ir suspaudžiau žẽmėm [žaizdą] Alz. Ka i tas pyragas muno pilnas žẽmių Sd. Su rasa priėdė, su žẽmėm, knygas privarė žẽmių ir padvėsė [karvė] Žl. Viršuj an lubų reikia pripilt ar žẽmių, ar molio skiedinio, kad šilumą laikyt Auk. Kiaulei reikia žẽmių: jy ryja ir ryja! Mžš. ^ Saulė savo eiloj bus, o mums žemės akis užgrius S.Dauk. Kitai maža bus i žẽmių akim ažsipilt (apie gobšią moterį) Dglš.sing.: Antberti grūdus, antpilti [v]andinį, žemę S.Dauk. Ant duobių viršaus menkiausiai vienas mėteris žẽmės buvo užklota, kad granatos nepermuštų Plšk. Meti žemės [ant kaupo], ir pasidirba griovelis [aplink] Kpr. Tai da kas apipilia žemè šituos spalius, tai do ilgiau stovi [stogas] Aps. Velniai an jo spjaudo, pilsto žemè, ė anas vis kasa LMD(Klt). Jeigu dabar tėvą motiną kavojo, žẽmės mesti ne sūnus, ne duktė negalia Vgr. Riebi žẽmė – vištums pry kojų prikimba, i nepaeina Stl. Kurgi nepribyrės [apavas] – žemẽlė kaip aguona Slk. Veršiukas žẽmę ėda – juk žẽmė ne tručas, o žmogui nepasitaiko žẽmės valgyt – o nieko nėr Jrb. ^ Lekia, net žẽmė pilias Klt. Tėvų žẽmė aiž [i](už) nagų užlindus Kr. Gausi ir tu žẽmės spatą ant pilvo Šk. Šilkais neapdengs, vis žemè tuo pačia Švnč. Tegu bus jam lengva šita žemelė! Alk. Pasakyta: iš žẽmės atsiradai, į žẽmę įlįsi Krš. Tu, žmogau, iš žemės dulkių kilęs, žemės dulke tapsi J.Aist. Tu esi žemė ir į žemę vėl pavirsi Bb1Moz3,19. Įsigulei į žẽmę gerai i gulėk: žemè pasiklojai, žemè apsiklojai Trš. Kiaulių nelaikom, karvės nelaikyt – tai ko gi valgyt, žemės negrauši? Dg.tos medžiagos gabalėlis, grūdelis: Akyse tokią žẽmę ar šapą rado GK1939,26(A.Sal).Kltn, Krtn smėlis: Parvežkit žẽmių trobai išbarstyt Lp. Marė, atsikėlusi išg ryto, iššlavė pirkią, pabarstė geltonom žẽmėm Kls. Prisivežėm žẽmių, visur puikiau atrodo Trk.sing.: Šeštadieniais mes grindis su žemè mazgojom Brb. Kad būt gera žemè išpilta, ne tep slyst Klt.molis: Plytinė žẽmė KII371. Žemė gelumbei velti I.ppr. pl. dulkės: Jeigu vėjas yr, kelia žemès, tai bus oro permaina Žl. Kareiviai žẽmėm apnešti, jau neznočna an žmones Sug. Pripūsta par langus gryčion žẽmių, baisus daiktas Alz. Mes žẽmių [pilstelim] tam akysa, tai jis atsirokuoja nuo mūsų Kpč. Ta (mašina) iš pelų iškrečia, iš žẽmių [grūdus] Grnk. Pri linų mašinos žẽmės volais ejo Trk. Nudulkinau tas žemès, viską čystai sudžiovinau Sd. ^ Baisiai nusminus, pasdarius juoda, kaip žẽmėm apnešta Dbk.sing.: ^ Liūdni, išblyškę, it žeme apnešti veidai jaunų dar tėvų, jų į kuprą susimetusios nugaros Pt.Aln, Slk, Snt purvas, nešvarumai: Kaip aš neplovusi [rankų] eisiu, nagai žẽmėms apkibę Trk. Aš veizu: stiklinės sudėtos, vienos žẽmės! Trk. Šlapia, tai labai pirkion žẽmės nešas Pv. Pirma žẽmiums buvo apnešti i sveiki žmonys buvo Erž. Priėdęs žẽmių, visko – i nesirgs [vaikas] Sd. Su žẽmėms veža [produktus] žmonims ėsti Rdn.sing.: Sode prisvaro panagėsan žẽmės Švnč. Anta žemės bėginė[jo] vaikai, ir žẽmę, būlo, valgo DrskŽ. Kaipog negėditės bjaurint tuo purvu bjaurybės, tąja žemè, godais tais dargumais nuodėmių tūlaropų DP230.sing. vienas iš tariamai pirminių elementų: Toj ugnis praris visus elementus: žẽmę, vandenį, orą kaip vašką ištirpys DP8. 6. ŽŪŽ53, Pkl, Rs, Slk, Brb sklypas, plotas, laukas, skirtas kokioms reikmėms: Prie upės te dykos žẽmės buvo Kvr. Skirpstai daugiausia tokios[e] neapgyventos[e] žẽmės[e] auga Yl. [Babelio bokšto] miestai tapo pūstyne ir sausa bei dyka žeme BBJer51,43. Bet ten jau tokios žemãlės buvo, liuobam į tas žemalès suvaryti [karves], aptvertos anos buvo Lkž. Gailėjo žẽmės ir gyvenvietei, sukišo vieną prie kito kai mieste Skr. Atėjom ant čystos žemùkės (nieko nebuvo) Prn. Kunigas grasino iškeiksiąs, švęstoj žemėj nelaidosiąs V.Myk-Put. Toj pati šventa žẽmė, kur paguldysite, te gerai Drsk. Nebegrįši, sesutėle, iš kur buvai imta, tik sugrįši ant kapelius, kur žemelė šventa IV575(Paį). O Viešpats tarė jop: – Nuauk čeverykus iš kojų tavo, vieta nes, ant kurios stovi, yra žemė šventa Ch1ApD7,33. ^ Būk tu biednas ar bagotas, Dievas visiem vienap žemẽlės atseikės Švnč. Greita visiemi tokiem atmieruos žẽmės, inkiš žemė̃n, nereikės nieko Drsk. O juk aš gausiu šešias lentas i sieksnį žẽmės Yl. Brūžauninkai brūžauninkai, ką jūs uždirbsat – šešias lentas i žẽmės šmotelį End. 7. I, NdŽ sausuma: Kelias žeme, ant žemės SD127. Par Jūrą (upę) brist nereikėjo, žẽmės keliu eidavom Trg. Paskuo tie žvėdai, arba skandinavai, atleidusys numie savo laivus, ejo giliaus į jų žemę, penkias dienas keliaudamys žemės keliu S.Dauk. O jei yr žẽmės vė[ja]s, ta reik teip į šoną, kol pi krašto prieis [laivas] Plng. Liaupsė Dievui dangūsu, mariosu ir žemėsu 222. Ir uždėjo [angelas] dešinę koją savo and marių, o kairę and žemės Ch1Apr10,2. O kursai norint jauties ant marių to pasaulio daugesn daužytis tarp vilnių, o neg vaikščiot ant žẽmės, neatgręžk akių nuog tos žvaizdės DP400. Tadaik metė žąselės po plūksnelę, ir ana padarė sau macitką laivelį, ir priplaukė prig sausos žẽmės DvP240. Tada semk, imk vandinio iš upės ir išliek ant sausos žemės BB2Moz4,9.Plš krantas, pakraštys: [Jėzus] įžengęs laivan sėdėjo ant marių, o visi žmonės buvo prieg marių ant žemės BtMr4,1. [Jėzus,] įėjęs ing vieną luotą, kuris buvo Simono, prašė jį, idant atirtų maž nuog žẽmės DP287. Tą nevadą traukia prie pat krašto, možna žẽmę siekt Sn. Jau du mėnesiai praėjo, kaip išvažiavo jie iš Ispanijos, o žemės vis nematyti J.Bil. Audra vis labiau siaučia, bangos daužo laivą, žmonės blaškosi po kajutes, radistas pametė ryšį su žeme V.Bub. ^ Gelžinės žemės rami jūra stovi (kibiras ir vanduo) LTR(Krtn). Čia žemė, čia žemė, vidury žuvis plaukia (šaudyklė audžiant) LTR(Krn). 8. I, , GTŽ, ŽŪŽ34,80, NdŽ, LTEXII489, Bt, Pln, Plšk, Mšk, , Dgp, Pst, Sug, Dv, Btrm, Sn, Ppr, KzR, Stak, Nmj ariamas, dirbamas laukas, dirva: Buvo mišku, žemè padirbau Trgn. Mišku nuejo (apaugo) jos žẽmė Klt. Ten yra kalnelis, o aplink jį žẽmė Pv. Ten ne pieva, o žẽmė Tvr. Tai jau nekrutama žẽmė JnšM. Žẽmė apleista krūmais buvo Sdb. Žẽmė buvo visai bloga, nemėšluojama, nearama, pieva, pelkė Bdr. Yra lygiõs žẽmės, yra ir kalnų Upn. Žẽmė kalnuota, moliai, kap lietus, tai užeit negalima Auk. Lukošiaučiaus žẽmė, Dievuliau, – gražumas, nuolaidi, o kas buvo: nė triobų, nė javų, nė gyvulių! Mžš. Jos visa kalionija, ir gera žẽmė . Žemė kap aguonynas Rmš. O žẽmės neturėdavo prie namų, visa būdavo laukuos Kp. Žemẽlę čia pat turiu, pri pat šono bulvių pasisėju Krt. Tai mes kaime gyvenom, žẽmę turėjom šniūrais Kp. Ant rėžių buvo tos žẽmės, jau ne sklypūs Kl. Žẽmė padalyta į tris laukus, ežios paliktos; kur čiela to žẽmė, te aštuonios biržės Krč. Žẽmę kelmyne prasdirbam ir gyvenam Šmn. Tiek išvargom, kruvina žẽmė buvo, išrovėm alksnynus Krž. Velnias išrovė pernakt visus krūmus, inkrutėjo ir žẽmę (ps.) Dsn. Liuob gerai išdirbo tą žemẽlę, jau mums užteko Akm. Kai mažesnė žẽmė, su savo jėga apsidirba Bsg. Išdirbti valaką žẽmės, tai negi juokai Šmn. Apgalėjo žmonys žẽmę, visa apsėta, išnaudota Yl. I reikėjo kulti, i reikėjo žemẽlę tą nudirbti visą Varn. Klebonijos žẽmę reikėjo nudirbti, i liuob bulvėms žẽmės duos Plt. Visa žẽmė arama, visą apvertė Nv. Dabar žẽmės kas kiek nori prisiaria Kpč. Atorė žẽmę miežiam Klt. Mėšlą išvežėm, kaip bus, teip bus, vis tiek apart negalės žẽmės (labai šlapia) Slm. Toj žemẽlė pasilsi, kai ją sniegas užkloja, o tep drasko ir drasko Mrs. Rausė, arė, akėjo, pureno visą tą žemelę kaip juodas kurmis J.Mik. Kai kada žẽmę išplūki, išdarai, i nieko gera nėr Klt. Reikia žẽmė išpūdymuot, kad rugiai derėtų Upn. Arkliais apart visą žẽmę reikėjo Aln. Sulygs pri gaspadoriaus, tris dienas poras arklių žemẽlei apdirbti Klk. Kadai orėm žẽmę veršiais LzŽ. Seniau, matai gi, arkliais ardavo žemès, noragas, supranti, medinis Kp. Taisydavo žẽmę rugiam sėt, jau pūdymo nevalnėdavo ganyt Grž. Katri metai bulbės i bulbės, reikia mainyt žẽmė DrskŽ. Visą žẽmę ažusėja grikiais, miežiais Klt. Žirnių biškį, bulbų biškį – i visa žẽmė Sdb. Visi užsisėję tos žẽmės kiek nereik Trk. Žmonės an žẽmės gyveno (vertėsi žemės darbu) Ad. Žẽmę kniso ir gyveno, nervai buvo ramūs Prn. Dirbom, knisom žẽmę, su medinėliais avėjom, ir buvo gerai Šmn. Žẽmę dirbdavau ir važiuodavau in užuodirbių Gg. Nuo saulės užtekėjimo lig nusleidimo krutė[ja]u žẽmę Kzt. Mokyklų nebuvo, juodą žemẽlę dirbo Jon. Lei duoda kas sveikatos, eičiu da žemẽlės dirbti Sd. Mano gyvenimas jau atgyventas, žẽmė atidirbta Pg. Gal jie ne žẽmę dirbs, o kelnias lopis: kriaučių pirminyku [išrinko]! Svn. Žẽmės buvo daug, ale kai neįdirbo, ir duonos neturėjo Stk. Žemė, nes kuryj geria lietų, dažnai ateinantį and savęs, ir atneša naudingas žoles tiemus, kurie ją iždirba, pašlovinimą ima nuog Dievo Ch1PvŽ6,7. Man nėr kam žẽmės išdarbuit Pls. Ir anas jai žẽmę krutėjo LKKXIII21(Grv). Žẽmę dirbom svetimą, mes savos nedaug turėjom Dgč. Žuimdo žẽmę an pusės, trečią pėdą atiduoda Pls. Duoda žẽmę, dirbk žemę savo ir eik ant jį (poną) darban Rk. Savo žẽmę dirbs, kam čia to mokslo reikalinga Dj. Žẽmė žẽmė, o kiek vargo, kiek prakaito! Krš. Vyru koks gi gerumas: žẽmė art, akmenai vilkt – viskas! Mžš. Nei aš pijokėlis, nei aš laidokėlis, tėvelio sūnelis, žemės artojėlis LTR(Nmj). Par Jurgines niekas nedirbdavo žẽmės, bo gyvulių diena Dgč. ^ Nuo žemės dviejų kailių nenulupsi Mlt. Žẽmė dirbama, o trioba taisoma Slm. Teip jau yr – ką tu žẽmei, tą žẽmė tau Dj. Jei žẽmei neduodi, iš žẽmės nereikalauk Sd. Tu už žẽmės kabinkis, žẽmė už tavę kabinsis Mžš. Tu vieną žingsnį žengi nuo žẽmės, žẽmė nuo tavęs – du Antz. Kas žẽmę aria, tas visus šeria Pls. Žẽmė visus maitina, žẽmė i suėda – o žẽmė! Krš. Ką blogoji žemė atneš, to nė geroji giminė neįduos Sln. Ką žẽmė duos, to tėvas nė motina neduos Apt. Maskoliui pieluit, žmogui mūs žẽmė krutėt, žydui targuit Dglš. Koks artojas žẽmę aria be arklio ir be plūgo? (kurmis) Nm. Balta žemė, juoda sėkla, žąsia priakėta (raštas) LTR(Pg).Žl, Aps, [i]lauko paviršius kaip įdirbimo objektas: Rugius sėja, tai apakėja, kad to[je] žemẽlė[je] atlieka plutelė Slm. Noragai žẽmę pjauna Jz. Gerai suverčia žẽmę žagrė Dglš. Žagre pakrėsdo žẽmę [ariant] Rod. Par tris pirštus žemẽlę išari, ir būdavo gerai Dgč. Primėžta ir giliai suarta žemė garuoja ir skleidžia nebe mėšlo, bet suartos dirvos kvapą . Žemė supuolusi, duodi duodi, rankas atmuši V.Bub. Kad ne šitoj pavaža, anas (arklas) lįstų giliai žemė́snan Pb. Kaip pūką žẽmę atakelia plūgu Klt. Daba tai kas kita ravėt: žẽmė atlijus, minkšta LKKXI198(Grz). Kai košę kabinu šlapią žẽmę, daug supuvusių bulbų yra Klt. Kai akmuo kieta žẽmė Mlk. Bulbų šiemet nebus – kaule stovi, kaponė žẽmės neima Slk.Kp, Šmn prk. žemdirbystė, žemės ūkis: Mes dirbom pri žẽmės i pragyvenau gerai Skd. Vaikai kratos žẽmės [darbų] baisiausia, kad tik rankų neprikišt Slk. Jais, tais žemès, kas dirbs, nė[ra] jaunų Lkč. In žẽmės anys gyveno (vertėsi žemdirbyste) Dglš. Kitą kartą gyvenę du broliai: viens dirbo prie žẽmės, o antras gyvenęs pirty ir nieko neturėjęs Sln. Prie žẽmės dirbant reikia sveikatos turėt Pnd. Nu ta kad pri žẽmės darbo įstojau, ta tumet aš atsigavau Sd. Vis trypk i trypk, dirbk i dirbk pri tos žẽmės – bjaurus darbas Tv. Pri žẽmės darbai: ir daržus ravėti, ir rugius rinkti, i pjauti, ir grėbti Akm. Cigonai – ne žẽmės darbininkai Žg. Nesupranta aplink žẽmę i nėr nė vienas žẽmės darbininkas Akm. Žẽmė ne tiktai rankų, ale ir proto prašo Krš. Aš tokia molio darbininkė esu, žẽmės darbininkė, nemokėjau nei skaityti, nei rašyti Yl. Žẽmės žmonys buvo būrai Plik. Kopininkai – žẽmės žmonys: žẽmės šonas, kopų šonas Rsn. Visiemi pridėj[o] [pensijos], ne žẽmės žmogu Drsk. Matai, ką pinigas iš tavęs padarė: nebenori ir pasisveikinti su žemės žmogum P.Vaičiūn. Žẽmės paukštis – ūkė anam kvepėjo Krš. Daba mokslas, o pirma žẽmė buvo Stak. Tam kaime žmogus tik žẽmę matai Mrj. Visi vaikai prie žẽmei moka viską Prn. Kur dirbi, ten reik dirbti: žẽmė[je] reik prakaitą šluostyti End. Ma[n] žẽmė tai kvepėjo, o kriaučystės nenorėjau Erž. Ans pri meistro ejo, ans jau pri žẽmės, pri gyvolių nenorėjo Žeml. Pri žẽmės buvom, nebuvo čėso lakstyti po vakarelius Sd. Prie žẽmės ramiau, ale vargo vargo! Žmt. In žemẽlės buvau – nenoriu bagočium būt Antz. In žẽmės anas gyveno, ne mieste Klt. Kad an žẽmės gyveni, o duona krautuvėj – kas do žẽmės bedirbimas! Kp. Tų darbininkų y[ra] skundžiai, visi išbėgiojo į miestus, nebnora pri žẽmės begyventi Yl. O dabar tik: grįžkit prie žẽmės, duokit duonos, duokit pieno, bulvių, to, ano! Jrb. Tėvas būna palig žemę, o ašianai po darbus LD422(Jon). Tėvai gyveno iš žẽmės, vaikai gyvena iš mokslo Sml. Mes ne iš žẽmės gyvenom PnmŽ. Kitą kartą vien iš žemẽlės viską imsu Pp. Žmonių dabar miestai prilindę pilni, o žẽmė peni visus Dkk. Pavalgyt nori, ale tas maistas iš žẽmės eina Všt. Jug iš tos žemẽlės mes visi valgom Akm. 9. S.Dauk, I, M, LL43,323, , Štk, Lc, Tl, Lk, Rsn, Št, Kvr, Slč, RdN, Gg, Dgp, Vžn, Vlk, Kls, Mrc, Alv, Pns, Rdm, Pjv, Br, Lkč, Jrb [i]privatus (ppr. dirbamas) sklypas, naudmenos: Žemės valdonas R, . Žemės tvarkytojas – valdininkas, kuris tvarko nusavintas žemes ir šiaip žemės reformos reikalus . Žemės bendruomenė . Turįs savo namus ir žemę SD1115. Žemės matavimas ŽŪŽ78. Prie žẽmės geriau gyventi NdŽ. Sa[vo] žẽmę turiu, ką noriu, tą darau, – ponas! Dv. Sau žẽmės turėjom i darbavomos Skd. Tvarkingas žmogus, žẽmės ka lopelį turėjo, pramito, pravargo Akm. Kap kas suvisu neturėjo žẽmės LzŽ. Buvo didelis ponas, ta ans daug žẽmės turėjo Šts. Aš turėjau žẽmės ne teip mažai, dvidešimts aktarų (hektarų) Bdr. Žẽmės turėjom dvylika desentinų Pb. Kas daugiau žẽmės turėjo, to rėžis platesnis Sk. Tarnavau: penki vaikai, o žemẽlės tik peršokt Brš. Jos žẽmės buvo tik diržas, šeimyna badavo Klt. Mūsų žẽmės čia buvo šmočiukas nedidelis Dt. Mes buvom žemininkai, ale žẽmės nedaug turėjom Klp. Po mažai žemẽlės žmonys turė[jo] Dglš. Žẽmės neturėjom adatai padėt (visai) Vrn. Savo žẽmės nė kąsnelio neturėjau Stk. Ka savo žemẽlę turėjom, ta i apsiženijom Akm. Kas [iš senųjų] turėjo žẽmės, gavo išimtinę Šauk. Žẽmės turėsi, šliauši i šliauši – toksai darbas Rdn. Samdais, prašai [apdirbti], žemìkės ka turi Krž. O be žẽmės žmogus – tuos dvaruos i reikia [tarnauti], tai šieną grėbtų až gyvulius, až maistą Pnm. Vyrelis neturėjo žẽmės, bet jis ant nuomos dirbo kito [žemę] Krč. Mažai žẽmės turėjau, vargau, i gana Varn. Tėvų žẽmės padavėm pareiškimą, žiūrėsim Dbg. Anta manę žẽmė rašosi, pasoginė Rtn. Jie pasiims žẽmę, kur prie jų artì Šk. [Tėvam] pamiškėj davė žẽmę [senelis] Kpr. Duodavo miškuose žẽmės – vis buvo žẽmės duotos Krs. Žẽmė daugiau po mišku Dglš. Pirmu buvo bendra žẽmė, o paskuo visims padalino ant rėžių Akm. Ir kunigo žẽmė ineido kolūkin Grv. Žẽmės anudu (broliai) nedalijos ir gyveno abudu par vieną BM319(Kv). Su brolėnu anas sumainė žẽmėm Dglš. Nusipirko tos žemẽlės, triobų da nebuvo Gdž. Amerikoj buvo išvažiavęs, pinigų, aukso atsivežė, pirko žẽmės Č. Kraudavo pinigus ir žemès pirkdavo: keturi vaikai! Kp. Nusipirko didesnes žemès Imb. Kitąkart žẽmę susitarę [vyras su žmona] pirkdavo Škn. Be žmonos [sutikimo] negali parduot [vyras] žẽmę ir namus Grv. Nuspirko valakus žẽmės, i kur ana?! Klt. Nusipirkau žẽmės savo mazoliais, i neatduoda toj valdžia Srj. Aš tą žemãlę kam párduosu, sūnaus neturu Jdr. Ponas atpirko žẽmę, ir liko [kaime] tik šeši gyventojai Ut. Savo žẽmės neturėjau: kitas žemès randavodavom Grd. Seniau imdavo žẽmę an pusės, kas neturėdavo Mžš. Per žemès ejom (nuomodami) Kzt. Tu ažduo (ažduok) žemę an trejeto metų rendon, tai tau pati žemė trobas pastatis Prng. Žẽmę žuimdė broliai Rod. Negrąžina žẽmės, liepia nuomot bendrovei, o kokia nauda? . Aprašė namus ir žẽmę Ut. Kad kaip anie laikai būt buvę, tai žemẽlę būt išvaržę Mžš. Jau senovėje graikai, įkeisdami savo žemę kreditoriui, savo žemėje prie kelio statydavo akmenį, į kurį įrėždavo kreditoriaus vardą, pavardę LEVIII269. Žu mūsų atminties davinėjo ir žẽmės Rod. Tada mums tos žẽmės kąsnelį davė Lnk. Duoda žẽmės: kur kareiviu – vieną ektarą [i](hektarą), kur ne kareiviu – du ektaru Ps. Kur krūmai ažaugę, tęnai daugiau žẽmės duodavo Zr. Atejo tada miestan Samarijos …, arti stuko žemės, kurį Jokūbas davė sūnui savo Jozefui Ch1Jn4,5. Duos žẽmės, mes mokėtumiam kaip pradėti gyventi Sd. Tada atėmė, dar̃ kiša žẽmę ponevalia, tiktai imk Drsk. Žemès siūlo, visko, tik dirbkiat, miestai netura ko ėsti Krš. Kai jau visą sveikatą surijo, tai žẽmę ataduoda Slk. Atiduok tą žẽmę ūkininkuo dabar, ans nusprogtų bedirbdamas Lnk. Žemès atiduoda, grąžina, turėtų džiaugties, – ne, visi sušutę Krš. Toki tinginiai, atsisako ir žẽmės, ir visko, valdžia turi duot Všt. Ka po to pirmojo karo dalijo dvarus, kaip dalijo tą žemẽlę, gavau Sd. Da kaime tebebuvom, bet jau vienkiemiuos buvo išdalinta žẽmė Pnd. Visims žẽmės atrėžė po tris [hektarus]: dirbtų, nesprogtų i būtų paėdę Krš. Tėvas aprašė mumiem dešimts gektarų [i](hektarų) žẽmės: an manę penkis ir an jo penkis Sn. Sūnui žẽmę, o dukterums pamokėt [dalis] Grz. Rūpestis su tąj žemelè: nepaliksi svetimam Krš. Visi šitie gi, katrie gavo žemès, taigi kaip stovi buvo: nu atsistok an pliko lauko! Č. Jam reikia parašas gaut žẽmei paimt savo Imb. Ims savo žẽmę ir dirbs, gyvens . Žemès atsiimblio[ja] i trobikes jau statinėjas Krš. Žmonys atmetė žemès dauguma, kas nevaliojo to darbo dirbti LKT116(Nmk). Sako, eikit imkit žẽmę, kaip tą žẽmę gali paimt, kad nėra nei arklių, nei traktorių Plvn. Visi šoka stveria žẽmę, bet kas iš tos žẽmės: viskas pigu Slk. Mano senelių senelius išmetė ponai iš žẽmės, pasodino pakajavąją Šln. Visų žemès subendrino, mums tik širdės ką nesprogsta Krš. Suvarė kolkozan, žẽmę atėmė Azr. O žẽmė tau atimta, i palikai sau bestovįs Sd. Aš nu Milvydo par kraują atimsiu tą žẽmę Yl. Žmonės išmirė, triobesiai sudegė i žẽmė prapuolė Nm. Pradėjau tarnaut, pradėjau suprast, kas y[ra] žẽmė . Vis malonu būtų turėti daugiaus žemutės TS1901,4-5b. Gana turime vargstančių lietuvių, kuriems būtų ta žemaitė tekti galėjusi A1884,270. Daba žmonės rėdos, o tada piningus kišdavo į žẽmę Skdv. Visi pinigai į žẽmę ėjo, žẽmė buvo turtų turtas Bb. Pirma kiekvienas in žẽmę kabinos Švnč. Mūso tėvai žẽmę auksu laikė, daba žẽmės neužkenta, dykai svaido Rdn. Seniau vis ažu žẽmės vydavos, pinigelius sukrovinėdavo Ad. Kas toji žẽmė – tiktai darbo Grv. Kad kas atjaunint, sakyčia: žẽmės daug nereikia [turėti] Dglš. O kam tos žẽmės, by paėdęs esi Šts. Tei kam mun tos žẽmės, jei aš darbininko neišlaikau Vvr. Žẽmės, ne mergos norėj[o], tada tep buvo Onš. Veizėk tik į žemę, ne į mergos kaktą Žem. Kad žẽmės daug turi, tai bernas, nor menkas, ima gerą mergą Rod. Žẽmė pikčiùs sukėlė, kaip ėmė grąžinti Krš. Žẽmė galvas susuko, vėleik teisamos, ieškom teisybės Akm. Del žẽmės ėdasi, o seni, vos kojas pratęsia Drsk. Atejom čia gyvent, kaip jau pradėjo žẽmę matuot Avl. Žẽmės buvo nedaug, dešimtis desintinų Kl. Žẽmės ne teip daug buvo, dvidešimt iktarų (hektarų) Žg. Šeši gektarai (hektarai) žẽmės, nedaug darbo buvo Plvn. Tai kurgi an tiek žẽmės samdysi, aš da išeidavau [tarnauti] Kp. Žẽmės daug, o duonos netùri, teip būdavo Avl. Mes vienkiemin kaip įsikėlėm, tai dvidešimt keturi aktarai (hektarai) buvo žẽmės Kp. Mano žemės trys valakai, didis palivarkas LTR(Trak). Nugi ir užkosėjo už tą žemės lopinėlį – penkis šimtus litų, o jis daugiau kaip trijų šimtų nevertas Ps. Žẽmės mokesnis buvo, reikėjo mokėti nu viso bendro ploto Bdr. Apie Naujus metus mokėjo nuo žẽmės Mlk. Ganydavo ne nuo karvių, ale nuo žẽmės; kad ir nė vienos keltuvos neturi, ale nuo žẽmės [turi ganyti] Aps. Nuo žẽmės renka pinigus, kai kalėdoja Dgč. Ažduodavo palig žẽmės kelią žvyruot Trgn. | Kad man liepė eit ažu žẽmės (už turtingo), tai aš su žemè gyvenau Pnm. ^ Nuliūdęs, kai žemes pardavęs B. Ko čia dūsauni kai žemę pardavęs? Ds. Nosį pakabino kaip žemę pardavęs Ukm. Ko čia stovi kaip žẽmę pardavęs? Č. Girias kaip žemę pirkęs LTR(Ob). Žẽmė nė sudegs, nė vagys pavogs Mžš. Žẽmė nei sudegs, nei nuskęs, ė dabar nėr Tvr. Kieno žemė, to ir duona LTR(Lp). Kas pirko žẽmę, nupirko ir akmenis JT360.Kp privati valda: Mes gyvenam kartu, žẽmė su žemè Rmš. Bet man padarytum didelį malonumą, jei sutiktum mane palydėti į mano žemę, esančią per keturias ar penkias valandas kelio nuo čia J.Balč. Anta svetimos žẽmės gyvenom, kamšo ir kamšo (priekaištauja), būlo Drsk. Ar ne po tavo žẽmę vaikščioju? Srj. Skersai mūso žẽmės kelias ir išilguo Gd. Vieno ūkininko žemė[je] buvęs labai didelis akmuo LTR(Krtn). Šilelis klebonijos žemėse jaunutis, netinka jokiai statybai LKXIX356. Kieno buvo žẽmė, tam ir upė priklausė Vvr. Ir iššaknijęs septynias gimines žemėj Kanaan, iždalijo jiemus burtu jų gi pačių žemę Ch1ApD13,19. | Čia lenkų žẽmė, ir ko parejot? (priekaištavo grįžusiems lietuviams) Sn.Klk, Lpl, Brž, Ob, Antz, Sn ūkis: Mun buvo žemìkė įtaisyta DūnŽ. Turì pusę žẽmės ir negalì gyvent Ėr. Dvi žẽmės turėt nemožna buvo [carų valdymo laikais] Dsn. Valakas žẽmė, o dujai broliai Skp. Aš iš mažos žẽmės, iš aštuonių aktarų (hektarų), o šeši augom Bb. Muno tėveliai turėjo gražią žemìkę Všv. Aną tėvas į tokią žemãlę įsvadino, pastatė buteliùs, o čiut bado nematė End. Vienas gaspadorius turėjo nedidelę žemẽlę, katra prigulėjo kokiam tai ponu BM164(). Po du vaikiu samdys gaspadoriai, kur jau didesnės žẽmės buvo Knt. Katrie didesnėj žẽmėj, su visa šeimyna pakulia Imb. Kur dideles žemès valdė, išvežė Kbr. Tetušis mane norėjo į žemę išleisti, gerą dalį duoti Žem. Iš didelios žẽmės buvo vesta, nosę aukštai kėlė DūnŽ. Senatvėj sunku žẽmę valdyt Ūd. Vyras ma[no] primokas (užkurys), žẽmė mano Dv. Visi nori pinigų, prie žẽmei kimba, nuo seseres ima Lb. Ištekėjai – ir vėl an žẽmės Gdr. Ana norėjo eiti tik į žemẽlę Žeml. Svetima jaučiu, ir tiek, ne anta savo žẽmės sėdžiu DrskŽ. Anksčiau ant žẽmių gyveno Dg. Jeigu neisi an žẽmės gyvent, tavo dalį atiduosiu dukterim Pšš. Kaip iš karo grįžau, parejau į tą žẽmę i tebgyvenu Kv. Kap gyvenu in mažos žẽmės, tai i neišeinu iš vargų Ml. Kas gyveno jau žẽmė[je], tas i tus linus sėjo, i viską Yl.Rm valakas: Nedidelis ūkis – pusė žẽmės Pl. Ir mes daugiau nei pusę žẽmės turėjom Kpr. Devynius metus pabuvo [tėvas] Amerikoj ir atvažiavo; atvažiavo, nuspirko pusę žẽmės ir nuspirko triobą Kp. Gal, sako, dvi žemì turit? Sb.prk. savarankiškas ūkininkavimas: Pri tos žẽmės nėkas nebeis, mums sveikatos nėr Sd. Žẽmės imties ta imties, ale su kuo išgyventi? Eig. Karštai stvėrės ažu žẽmės, prisipirko traktorių, o dabar ataušo Slk. Bet sunku dabar, labai sunku stot an žẽmės, visa dirbt, kaip kad seniejie dirbo Kpr. 10. KlM448, SC25, NdŽ, 1, LzŽ, Erž, Lkv, Grž, GrvT105, Dv, Zt, Azr, Tlž tinkamas augalams augti ar auginti sluoksnis, dirvožemis: Jei ant uolos, ant akmenes [nukris sėkla], tad norint veikiai iždygsta, bet vėl zotag padžiūsta, jog neturi drėgnumo nei gilios žemės, idant joj šaknį gilyniui įleist galėtų DP99. Žẽmė labai gera, kur pasodinsi, te augs Dgč. Čia žẽmė gera: ir minkšta, ir lygi, juodažemys tokis Ck. Pasitaikė žẽmė niekam varti: varpis želia, skalynė baltų akmenų Sdb. Bloga buvo žẽmė, tik gyvatės rangos Svn. Žẽmė kai aguona B. Eik vaikel, ten žẽmė labai gera, kap šilkinė skarelė Srj. Jam geros davė, kaip muilo žẽmės Slm. Ne visa ir buvo žẽmė kaip rasodnykas Šmn. Žemė kap cukrus Ppr. Ka mes tą dobilieną skersai išilgai prieš sėjant [su drapaku], tai ten puta, ne žẽmė Grz. Kiškių, žvirblių tręšta žẽmė (prasta) Dglš. Čia labai lygūs laukai, žẽmės geros, auga gerai Kp. Po Tverečium geros žẽmės Dglš. Palig Nemni geresnė žẽmė, kitur pieska DrskŽ. Gera Cibiro žẽmė: bulbės užaugs liuob kaip ropės, o pievų kas! Rdn. Katroj [vietoj] geresnė žẽmė, mažiau giktarų (hektarų), o kad blogesnė, tam daugiau davė Kpr. Kai mūsų, tai žẽmės prastos, tik kad pramisdavo ūkinykai Gdr. Žẽmės prastos, o ką nuspirkt – brangu buvo Imb. Čia daug prastos žẽmės, ta jau sunkus gyvenimas Ms. Kur žẽmė bloga, tai te blogas gyvenimas Mlk. O kita dalis [grūdų] puolė ant geros žemės ir iždavė vaisių Ch1Mt13,8. Žẽmė žemè, ale svarbiau gaspadorius Rdn. Vienas atsisėdęs ant geresnės žemės prasčiau gyveno už tą, katras išė[jo] ant prastesnės . Gera žẽmė, ale dirvonas be jokios naudos guli Plšk. Kur geresnė žẽmė, tai nesėjo šitų grikių Pb. Dav (davė) geresnės žẽmės ir blogesnės, tę grikius pasėjom Kpč. Geros žẽmės reikėdavo [linams], didelis pluokštas būdavo Grz. Linai mumi derėjo, žẽmė buvo gera dėl linų Kpč. Lubinam žẽmė pati blogoja Klt. Serbentom labai gerai žẽmė, kur vasarą kiaulės stovėjo Bgs. Kur menkos žẽmės, atdavė miškan, miškas užsodytas Dg. Grybai tik pas mus ir auga, geresnėsna žẽmėsna jiej neauga Vrn. Žẽmė labai gera, bulbos auga kaip miškas Kvr. Briedgauris i meškos kiminas auga, tokia žẽmė Rdn. Mūsų žẽmė pirmrūšė juodžemė: [viršuj] juodžemė, apačioj molis Žg. Visa jo žẽmė pirmos karūnos JT260. Turėjau šešius aktarelius (hektarėlius), ale kokios ketvirtos rūšies žẽmė buvo Sd. Žẽmė nelabai jau gryna, vidutinė Kp. Minkščiausia minkšta žẽmė Dglš. Sausa visada, smėlis, žẽmė tokia minkšta Bgs. Žẽmė kap girna Švnč. Blogai sudygo, žẽmė – padas Rod. Bus labai kieta žẽmė [be mėšlo], kap lenta Sn. Čia stipri žẽmė, nebloga, molio yra . Runkeliai auga drūtoj žẽmėj LKT228(PnmA). Runkeliai nori prie molio, prie kietos žẽmės, o čia durpžemis Sutk. Stipros[e] žẽmės[e] supus ir bulbos, viskas [,kai taip lyja] Aln. Žẽmė neriebi – smėlys Antr. Žẽmė skalom eina, niekas te neauga Klt. Žẽmė buvo bloga, sausa, vieni akmenes, – tik grikiai jam derėdavo Kzt. Ėgliai auga prie kokių sausesnių žẽmių Slm. Buvo tų bulbių, pri sausų žẽmių nesupuvo Jdr. Žẽmė buvo bloga, šlapi, mažai kas užaugo Skd. Kur tik šlapesnė žẽmė, tai būdavo dirsės Rk. Sunki žẽmė – moliai Brb. Sunkios žẽmės, prie molio, bet derlingos labai Pg. Rodos, net grumdai (grumstai) žẽmė, o bulbų net balta, kap išarė Pv. Žẽmė ta toki mūso jau buvo lengvi, mes gyvolius liuobam auginti . Anys (lęšiai) mūsų žẽmėj neauga, anys lengvoj žẽmėj [auga] Zr. Prieg smėli mūs žẽmės LKT370(Nmn). Tokia žẽmė su molyne Alks. Žẽmė prie jauros, kai suskyla, net raveliai matos Užp. Nelygu žẽmė: kur pieska, reikia dauges lietaus, kur molis, juoda žẽmė, tę reikia mažiau Šlčn. Žẽmės maža turėjome ir toj pati pieska Kb. Žẽmė prie molio tinka kviečiam JT32. Linams reikėjo, ka nebūtum molinga žẽmė Všv. Žẽmė prie pieskai, visi rugiai rozu prispėjo Nmj. Lietuvon sėjo grikius, kad lengva, pieskavota žẽmė turi būt, tada nunoksta Sn. Čia kiaurai kviečių žẽmė, geriausia žẽmė Brž. Rugiai turėdavo savo žẽmę: jie plynioj neaugs Nm. Dobilinėj žẽmėj, kad nebūt žolių [,sėdavo linus] Kp. Vidury kaimo tai toks smėlis, bulvių žẽmė Brt. Čia žẽmė ąžuolų Sdb. Miškinė čia žẽmė, gera miškui Klt. Purvo žẽmė pralyna veikiai nognai, šlapi, įeiti nebgali į aną End. Pasėjom linų: kokie linai buvo, oi, kaip karklai – žinai, dirvono žẽmė Alz. Lapinė žemė gaminama iš rudenį sugrėbtų ir sukrautų į krūvas medžių lapų . Durpinė žemė inspektams ir šiltnamiams gaminama iš gerai išvėdintų žemapelkių durpių . Pageltonavę [miežiai], gal žẽmė išsipūstujus Švnč. Linai, kai pasėji, labai nuplėšia žẽmę, labai išgeria daug trąšos Pl. Žẽmę ažvis labiau purina miežis, aviža gadina tik Klt. Žẽmė nusigyveno, trąšų nebuvo Skdv. Anų žẽmės nuleistos, iš gyvolio ar išsibengę? Žd. Žemės melioracija ŽŪŽ136. Žemė įkrėsta S.Dauk. Žẽmė gerai įkrėsta, ka tik gerai įsisodytų tos bulvės Jrb. Karštą dieną batvinių lapai suglemba, reikia žẽmė palaistyt JT90. Žemė, išduodama vaisius ir negaudama nė jokios spėkos iš viršaus dėlei pirmbūtinio vedimo ūkės, vis kūsta A1885,393. Mūs žẽmėsna gali kožnadien palyt DrskŽ. O kaip rasa yra meilė pasauliui ir žemę vaisingą daro, taip ir toli daugiaus užgimimas Viešpaties tą pasaulį įlinksmino DP502. Žẽmė inlyta Aln. Atlis žemẽlę Rod. Kai žẽmė prilyta, nesodindavo [bulvių] Alz. Šlapion žẽmėn avižų nereikia sėt Klt. Lietus atmerkė žẽmę iki galu LKT212(Klvr). Suleidė žẽmę lietus Dglš. Suleista žẽmė, grubtai kai pečius Švnč. O žẽmė jau paskrebus, sausa Slk. Itokis sausumas, žẽmė kap pelenai Švnč. Žẽmė po to pašalimo daba kai ragaišis išrūgus Jnš. Jei grūdas kviečio įmestas bus žẽmėn, o ten kaip numirtų, tad atneša vaisių gausų DP487. Daržai reikia sodint, kole žẽmė drėgna – žẽmė perdžiūvo, i pabučiuoj katinui šikinėn Švnč. Senybos žmonys pasakojo: nusmovei kelnes, atsisėdai – kad šilta žẽmė, tai možna sodint bulbos Švnč. Žẽmė nesupuolo, retūs rugiai buvo Klt. Žẽmė pelija – digs baravykai Klt. Žẽmė pradėjo nederėt Lkm. Žemė nes pati per save išduost vaisių: pirmiaus žolę, po tam varpą, ant galo visišką grūdą varpe Ch1Mr4,28. Vei! Ką žẽmė tau vienai augydama davė ir ką sodai bei daržai žydėdami rodė, vislab jau, kaip pats žinai, kampe pakavojai K.Donel. | prk.:(Viešpats) Izraeliui b[uv]au ne pūstynė, alba apleista žemė BBJer2,31. Ant galo gera žẽmė tie yra, kurie, klausydami širdimi gera ir nobažna …, užlaiko žodį … ir vaisių atneša kantrume DP101. ^ Žẽmė už viską y[ra] riebesnė Dr. Žemės kvapas peni žmogų LTR(Rm). Iš juodos žemės, bet duona balta LMD(Vlk). Ant juodos žẽmės kviečiai auga, ant baltos – šunes šika Dkš. Žẽmė – žolės motina, javų močeka Gs. Anykščių mergos, Ukmergės žẽmė, Kurklių pievos, o Kavarsko vyžos [Lietuvoje garsios] Kvr. 11. SD272, R237, 315, D.Pošk, K, , NdŽ, LzŽ, Vlkv, Ar, Plšk [i]tautos arba tautų gyvenama teritorija, kraštas, šalis: Daugelio tyrėjų nuomone, į Padneprio baltų žemes rytiniai slavai atėjo labai staigiai . Čekų žemė SD117. O buvo pranašas Habakukas žydų žemėje BBDan14,32. Persiyrė and antros šalies marių, žemėn gadarėnų Ch1Mr5,1. Ir sugrįžo žemėna pagonių ing Samariją BB1Mak5,66. Mini tadag evangelista pirmiaus ciesorių Rymo, jog jau tuo metu žẽmė žydų buvo po rymionimis DP26. Todėlei nusiminė Gorgijas didei ir pabėgo žemėna pagonių BB1Mak4,21-22. Bėkite iš Babilonijos ir eikiat iš žemės chaldėjų BBJer50,8. Išjojo Raivedys lenkų žemėn žirgo pamandravotų, šilko skarų paieškotų V.Krėv. O aš važiuosiu į prūsų žemę, į prūsų žẽmę pas bernelį JD1141. Aš par visą vokiečių žẽmę parėjau pasielgetaudama Skr. Angelai Marijump tarė: kurio ieškot, jau est tena, rasit Galilėjos žemė[je] 278. Ir buvo anoj dienoj didis persekiojimas prieš surinkimą, kursai buvo Jeruzalėj, ir išsibarstė visi po žemes Judėjos ir Samarijos Ch1ApD8,1. Tai toks miškas traukęsis par Lietuvos žẽmę A.Baran. Ryto reiks man joti į svetimą šalį, į svetimą šalį, į Gudijos žemę LLDIII141(Slč). Jis kėlėsi, ėmė bernelį ir motiną jo savęsp naktį ir nuoėjo į Egipto žemę VlnE140. Kurie todėlei šičia Egiptų žemėna atėjo gyventų, jeib vėl žemėna Judo ateiti galėtų, kur rodos vėl sugrįžtų ir gyventų BBJer44,14. Sudiev, Lietuvos žemele, visos jaunos mergelės LTR(Brt). Atvažiavo sveteliai iš Vengrijos žemẽlės JV238. Ėjo taipajag ir Jozefas iš Galilėjos, iš miesto Nazaret, ing Judavos žemę, miestana Dovydo VlnE8-9. Kame Ponas, kursai mus iš Egiptų žemės išvedė ir vadžiojo pūstynėje? BBJer2,6. Gird šauksmą bėgančiųjų ir tų, kurie išsprūdo iš žemės Babilonijos BBJer50,28. Ir atejo badas and cielos žemės Egipto ir Kanaan ir didis suspaudimas, ir tėvai mūsų nerado peno Ch1ApD7,11. Idant jis iš žemės Babilonijos pūstynę padarytų, kurioje niekas negyvena BBJer51,29. Jiemus duoti noriu žemę Kanaan, žemę pelgrinystės jų, kurioje anys svetimi … yra buvę BB2Moz6,4. O man atstojus, šitai ateis kunigaikštis iš griečiškos žemės BBDan10,20. Eš įvedžiau jus gerona žemėna, jog valgot jos vaisių ir lobį BBJer2,7. Lietuva maža žemèlė, tik žmones netinginiai Drsk. Tojyg yra anoji žẽmė šventoji, apie kurią tasjau Dovydas bylo DP395. Ir teisiai būtų badu numiręs ansai žydas, kuris įejęs jau ing žẽmę žadėtą nenorėtų sėti nei arti DP378. Šis pavasaris yra visosa šiaurinėsa žemėsa labai šaltas Kel1852,80. Mūsų žemėje vasara neilgai stova, tikt keturis, jei visai daug, penkis mėnesius S.Dauk. Žinau, reiks man jotie in svetimą šalį …, in karaliaus žẽmę DrskD207. [Karalius] savą žẽmę pulką metų pakajuje valdė Jrk142. Visa žẽmė Egipto davė donį faraonui, tiektai išėmus kunigų žemę, kuryji buvo liuosa DP395. O eš (Dievas) todėlei mano žemėna įeiti duosiu, idant pagonys mane pažintų BBEz38,16. Senelis, graudžioms ašaroms apsipylęs, meldės prašydamas Dievą, kad nė vieno pijoko neliktų mūsų žemėje ir kad ta šventa blaivystė po visą svietą prasiplatintų Sz. Žydai savo žẽmėse suvažiuos Kls. Jeigu mes Dievą garbinsim, į savo žẽmę sugrįšim JD1067. Karalius asirijonų išsigandęs parbėgo į savo žemę S.Stan. Šitaip tapo Juda iš savo žemės išvestas BBJer52,27. Par jūsų žẽmę eis svetima kariūmenė Vkš. Jis (ordinas) pražūtį gamina mūsų ir jūsų žemei V.Krėv. Būk pagirta, žemė tėvų mūsų! A1885,6. Mano tėvas svetimoj žemėj yra KBI14. Jė, posakos aple kitas žemès, kitoniškus žmonis, labiau advente Krš. Po visas žemes yra išėjęs jų balsas ir po visą svietą jų žodis VlnE137. Lobį ir pinigų nemaža nuog tėvo savo atėmęs, nueita ing tolimas žemes BPII223. Karalaitė išleido pasiuntinius į visas žemès, kad suvoktų tą, kurs ant kalno antjojo BM388(Plt). Matydamos negalėsiąs čia išsigydyti, pagal linkėjimo vaistojų, arba daktarų, užsigeidė ieškoti sveikatos svetimose žemėse M.Valanč. Iš svetimų taipogi žemių eidavo žmonės į Egiptą pirkti maisto S.Stan. Tos bulvės y[ra] pargabentos iš kitur, iš kitos žẽmės Rsn. Sako, yr žẽmių, kur, kaip gimsta, kroka, kaip miršta, dainiuo[ja] Krš. Su juoduoju [žirgeliu] karūmenę josiu, su marguoju – žemès vandravosiu JD964. Mes išejom daug žemelių, matėm daugel mergelių LTR(Mrk). Dár negraunas vokyčiai į kitas žemès Krš. Ir keliaudams toliaus ėjo visas žemes ir karalystes išgalėdams BB1Mak1,3. Antrą metą neprieteliai dusyk tei dideliais pulkais tą žẽmę užpuolė [p]Jrk139. Žẽmė jų (žydų) per Antiochą ižgaišinta, senos knygos padegintos, žmones mokytos ižžudytos DP343. Tu tavo tėvą ir motiną garbink, jeib ilgai gyventumbei žemėje, kurią tau Ponas tavo Dievas duost BB2Moz20,12. ^ Mumi Lietuva kap šventa žẽmė, o žmones visoki dar̃ Sn. Katron žẽmėn pinigais snienga (visur jų trūksta) Žln. An karaliaus žẽmės, an savo subinės (apie beturtį) .prk. kurio krašto ar šalies gyventojai, tauta: Murinų žemė išties savas rankas Dievopi 292. Išejo tada jop Jeruzalem ir ciela žydų žemė, ir visa žemė aplink Jordaną Ch1Mt3,5. Matai, dvylika žemių [Napoleonas] varė [į karą], tai visokių visokių [žmonių buvo] LTR(Užg).KII200, Trš valstybė: Šimtas žẽmių pasirašė priš atomą DūnŽ. Peikia kitas žemès, o savo žẽmę giria DrskŽ. Iš kokios žẽmės atvažiav[o] ir ėmė mergą DrskŽ. Rūsai veržas į kitų žemès, anie pletas – į Karaliaučių įsigyveno Krš. Uždraudė žinių iš kitų žẽmių per radiją klausyties Plšk. Po vestuvių karalius tuoj apskelbė kitai žẽmei karę (ps.) Srv. Kilo an to karaliaus šešios žemės norėdami jį suvisai sunaikintie (ps.) Brt.etninis teritorinis vienetas: Lietuvoje žinomos Nalšios, Deltuvos, Karšuvos ir kitos žemės . Barta, istorinė prūsų žemė Priegliaus intako Alnos deš[iniajame] krante LTEII32. Vaikščio[ja] pova po dvarą, o povelė po dvarą, graži povos plunksnelė Žemaičių žemė[je] StnD16. Vokios žemės [grįžo į katalikų tikėjimą] ne per heretikus, abrozų gadintojus, kurie tuo metu daug galėjo, bet per šv. Bonifacijušą, byskupą ir mūčelnyką, nusiųstą nuog popiežiaus Grigaliaus antro DP91.CII241 apylinkė, vietovė, sritis: Kaip tatai kupčius pro žemes aplinkui girdėjo, atėjo ingi abazą ir atnešė piningų su savimi BB1Mak3,41. O buvo ten piemenys anoj gi žemėj, kurie buvo lauke ir sargybę nakties turėjo an gardo savo Ch1Luk2,8. Išėjo karalius iš savo miesto Antiochija per Eufratą aukštyniu ing aukščiausias žemes BB1Mak3,37. Šitą [ženklino] Gegeono sruoga vilnos, kuryji viduj žemės sausos sumirko DP505. Dėl Polocko kunigaikštijos susilpnėjimo lietuviai ir iš Vilniaus žemės galėjo nekliudomi traukti į rusų kraštus A.Sal. Jokūbas Daukša! Kunige Mackevičiau, štai jums Biržų žemės pažiba V.Myk-Put. Tegi Oriolo žemė̃s žuvo mano Baliukas Antz.NdŽ tėvynė, gimtinė, tėviškė: Žẽmės išdavikams buvo smerties bausmė [Hitlerio valdymo laikais] Plšk. Išeikite ižg žẽmės jūsų ir ižg giminės jūsų, ir ižg namų tėvo jūsų, o regėkite karalių Saliamoną DP424. Medi mano žemės, vėl baltai žydėki, argi, obelėle, liksi nebyli? K.Brad. Kas savo žemės širdį jaučia iš juodžemio vagų gimtinių, kas savo žemės širdį jaučia srovėj upelių sidabrinių B.Braz. 12. Žr, Ps, Vrn pasaulis: Nėko nežinai, kas ant žẽmės dedas Šts. Kam tokis žmogus an žẽmės reikalingas?! Sn. Yra žemėje tokių vietų, kur kẽliai patys sulinksta R.Gran. Bus ženklai ant saulės ir mėnesies ir žvaizdžių, o ant žẽmės priespauda tautų DP6. Nuog pusnakties rasis nepalaimas ant visų žemėje gyvenančių BBJer1,14. Vis tai, kas turėjo atadvėsį dvasios gyvatos šniurkšlėsa savo, iš to visa, kas buvo and žemės, numirė Ch1Moz7,22. Žemė pavirs ing tamsybę ir mėnuo krauju pirm to, neig ateis ana didė ir žymi diena Viešpaties Ch1ApD2,20. Žemės sutemų pilkas keleivi, ko į kalnus ieškot tu keliausi? B.Braz. Palaiminti romūs, nes jie aptėvykštaus žẽmę DP532. Pašlavinti (yra) lėtieji, anys nes pasės žemę Ch1Mt5,5. Tenai parodė iš pirma deivystę savo, nes to nė vienas ant žemės žmogus padaryt negali MP71. Bet nieko, nenusimink, mano bičiuli, žemėje dar liko žmonių, jie mudu priglobs J.Avyž. Kiek yra miške medelių, tiek an žẽmės ponaitelių (d.) Ml. Gera sesutėm an žẽmės būti, turi sesutės tikrą močiutę (d.) Šmn. Jau ilgai nebepateksu an šios žemės Ns1857,5. Tatai girdėjai žodžius Pono, ką čionai priekalbiuose savo apie tą biedną žemę sakyt teikės MP83. Ka i gyvenam ant žẽmės, o nepaliektam nė znoko LKT91(Vvr). Jisai suardė jos sveikatėlę, brangiausią žẽmės turtą DrskD197. ^ Juoda karvė subliovė, visą žemę sugriovė (naktis) LTR(Pnd).9, BPII46, NdŽ, Žl, Rk, Tr, Sn žmonių gyvenamas pasaulis, priešingas dangiškajam (t. y. rojui) arba požeminiam (t. y. pragarui): Aukščiausias yra mistinis Dievo pažinimas žemėje, kurį atbaigia palaimintoji vizija … už žemės ribų LEVIII324. Iš pradžios sutvėrė Dievas dangų ir žemę. Žemė buvo pūsta ir tuščia BB1Moz1,2. Tikiu ing Dievą Tėvą visagalintįjį, darytojį dangaus ir žemės Vln16. Tojyg tad yra anoji gražyji žvaizdė, kuryj užtekėjo ižg namų Jakobo, kurios įspindimas visą pasaulį apžiebia, kurios šviesumas ir dangus, ir žẽmę, ir pragarą paveria DP400. Dangus ir žemė praeis, o žodžiai Viešpaties patenka DP79. Visa žẽmė su visomis karalystėmis, miestais ir pilimis, kas jų ant jos, pridėta platausp dangausp, yra kaip mažiausias punktelis, kuris ing dalis iždalytis negali DP579. Pirm dangus ir žemė sugaiš, negi mažiausias žodis teisės jo atsimainyt turėtų MP195. Sūnus Dievo danguje neturi motinos, o žemėje tėvo DK33. Kuriuos (šventuosius), ant žẽmės užgimusius, brangus kraujas Christaus ižg tikros gėrybės pavadinęs est ing dangų DP541. Pilnas yra dangus, žemė tavos šlovės PK150. Jisai garbę Izraelio nuog dangaus ant žemės padrėbė BBRd2,1. Būk valia tavo kaip danguj, teip ir and žemės Ch1Mt6,10. Yra pragare kančios, verksmas, ašaros, yra tai ir ant žemės SPII42. Ir kad čia ant žẽmės vienas antramp ieškome to pasaulio garbės, tad aną tikrą garbę Dieviep pateriojame DP130. Trys yra, kurie liudymą duost ant žemės: Dvasia ir vanduo bei kraujas, ir tie trys drauge VlnE62. Vaikaliai, jums daba y[ra] rojus an žẽmės Krt. Dangus ateis ant žẽmės Sdb. Kiekviena žmonių karta ne rojuje, o žemėje gyvena, kiekviena turi sunkumų J.Balt. Pamatydavo mergą su kelnėm, sakydavo: žẽmės velnias Ob. Be motužėlės ant šios žemės žemužėlės karčios ašarėlės Vnž. Vartok tatai kožnas savi, kada čionai koksai žemės karalius aba koksai galiūnas vyresnis pasakytų ir saliūbytų kuriamui MP195. Ponai žẽmės šios negal be jo (Dievo) ponavoti, o mes būrai vėl be jo negalime vargti K.Donel. Labai filosofiška, gyvenimiška: viskas prasideda ir baigiasi čia, šioje žemėje! J.Ap. Dievs tave koliodamas ir žẽmę visą prakeikdams dėl raspustos tos iš rojaus išmetė laukan K.Donel. ^ Ji man lyg ne toj likus, lyg ne šios žẽmės žmogus Pv. Vieni [vaikai] mirdavo, kiti išgyvendavo, o kodėl – ne šios žẽmės supratimas Pnm. Kam bloga ant žemės, bus bloga ir danguj LTR(Srv). Danguj Dievas, žemėj tėvai LTR(Pn). Dievas ant žemè gyveno Sd. An žẽmės aniolų nėr End. Aniuolai danguj juokiasi, kad ant žemės būbnija (sakyta, kai mažažemiai samdėsi darbininkų) LTR(Vlkv). Sako, reiks i po smerties vargti – Šventam rašte parašyta: kaip danguo, taip ir an žẽmės Jdr. Kaip dange, teip ant žẽmės, nė to[je] Lenkijo[je] ne pyragai Mžš. Teip kaip danguo, teip an žẽmės, pri kito blogiau tarnauti Pkl. Kaip danguj, taip ir ant žemės, o ant ledo vis slidu Snt.Dglš, Klt, Stk, Pžrl šis pasaulis, suvokiamas kaip tam tikras beribis paviršius (kartais supamas vandenų): Užaugo ir ižplatino tasai vyno liemuo po visą pasaulį: ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių ir net ik pastariausiemus rubežiumus žẽmės vasarūgius savus DP604. O tuomet išsiųs anielus savo ir surinks draugėn išrinktuosius savo nuog keturių vėjų, nuog galiausių šalių žemės Ch1 Mr13,27. Tada užumušti Pono tuo čėsu gulės nuog vieno krašto žemės iki antro krašto BBJer25,33. O po tam regėjau keturis anielus, stovinčius and keturių kraštų žemės Ch1Apr7,1. Sako, ka žemė an ugnies stovia Rs. Per žodį Dievo dangai senai buvo ir žemė stovinti iš vandenio ir vandenyj Ch12Ptr3,5. ^ Kad nemirtų, žemèlė nekeltų, kad negimtų, tùščia būtų Drsk. Kaip tave šventa žẽmė nešioja! Kp, Ds, Rs, Sg, Eig. Kap gali jį žẽmė nešiot?! Dkš. Kaip tokius žmogpjovas i švęsta žẽmė nešio[ja]?! Krš. Kas save negiria, tą žẽmė nekelia Ob.prk. visi žmonės, žmonija: Ir duota yra jamui galybė užmušt ketvirtą dalį žemės kalaviju ir badu, ir pavietre Ch1Apr6,8. Giedokite Viešpati naują giedojimą, giedokite V[iešpati] visa žẽmė DP576. Ižg kurių (šventųjų) draugės dangus džiaugias, ižg kurių instojimo ir pašalpos žẽmė linksminas DP542. Todėlei žemė raudos ir dangus aukštai nusitūžys BBJer4,28.prk. žemiškasis gyvenimas (priešingas dvasiškajam), jo atributai: Ant galo tiesa kelias ižg žẽmės, o ne ižg angelų natūros, ir ne angelus, bet sėklą Abromo sūnus Dievo teikės priimt DP601. Kas nori gerai Viešpati Dievui melstis, tas turi visas žẽmės mislis ir dūmas pamest, o širdimi ir noru žengt ing dangų DP314. Sūnūs žmonių, ik koleig būsite širdes sunkios, kurie žemės melu apsunkinate širdis jūsų DP200. Čia buvo reikią opinijas filozofų pamint, čia menkumus žẽmės išminties išrišt DP610. O teip visi tie žemės palinksminimai, kuriuos turi pasaulis ižg lepumo, ižg apsto, ižg gėrių kūno, ižg apsirijimų, ižg girtavimo, ižg prabangų, menki, dargūs, bjaurūs niekniekiai nepatenką yra DP238. Kuris nor melstis, tasai turi širdį ir dūmą nuog tų žemųjų ir žẽmės daiktų anump kalnęjump, o aukštumpjump pakelt DP619. | Kažin kas ten sunkiai žemės naštą neša? J.Aist. ^ Dangus brangus, žemė dar brangesnė LTsV201(Krn). Žẽmės turtai išveda iš proto Pžrl. Iš tų padangių nusileiskime žemėn J.Jabl.
◊ akìs užbìro žẽmė mirė: Pirklys … buvo nelaimingas, kol jo nematančias akis užbiro juoda žemė BsMtII37.
akìs užpìlti žẽmėmis palaidoti: Vargstam, kol žẽmėms užpil̃s akìs Grk.
ant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet Klt.
bámba atidýgo nuo žẽmės kiek paūgėjo: Vos bámba nuo žẽmės atidýgo, ir jau merginėja Skr.
dangujè žẽmėje ė̃mus kad ir kaip sunku gauti: Danguj žemėj ėmus, o vaikus vis apkreikia Ktk.
×diẽdo žẽmė podirvinis smėlis: Diẽdo žẽmę ižarei, kap čia ari?! Drsk.
galì skersaĩ žẽmę prasmègti labai nesmagu, nepatogu: Iš gėdos galì skersaĩ žẽmę prasmègt Dkš.
gývą į žẽmę (žẽmėn) kàsti stengtis pražudyti: Negana be vainos, anas gývą žẽmėn kãsa Ml.
gývas į žẽmę susmèk toks keiksmas: Susmèk tu gývas žẽmėn! Auk. į júodą žẽmę atsigul̃ti mirti: Senutis jau keturi metai atsigulė į juodą žemelę Žem.
į pipìrų žẽmę išgiñti (išvarýti) smarkiai išbarti: Tėvas išgins mane į pipirų žemę, kai sukris pyragai Žem. Tavi mama išvarýs į pipìrų žẽmę, kad teip ilgai užtrukai išejęs Plt.
į sàvo žẽmę važiúoti mirti: Važiúosma greitai į sàvo žẽmę Rdn.
į žẽmę padė́ti palaidoti: Vieną [dukterį] turė́[jo] i tą žẽmėn padė́[jo] Grv.
į žẽmę (žemė̃s, žẽmėsna) eĩti (nueĩti) mirti: Kurie (vaikai) buvo silpni, visi ė̃jo į žẽmę PnmŽ. Ką tę, einì in žẽmę, nebėr gražumo Sn. Oi eisiu eisiu į tą žemelę, kur būsiu be vargelio (d.) S.Dauk. Teip be laiko ir nuẽjo žmogus žẽmėsna Slk. Jeigu žaizdos [būtų buvusios], jau senai būč nuẽjus žemė̃s Sur.
į žẽmę gul̃ti mirti: Jei netikęs, nevark, žemė̃n gul̃k Drsk.
į žẽmę (žẽmėn) sugul̃ti išmirti: Visi žẽmėn sugul̃sim Tr.
į žẽmę (į žemès) kàstis
1. labai sielvartauti: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žẽmę kãsės Alk.
2. labai gintis, teisintis: O ji ginasi, į žemes kasasi, kad tep nesakius Mrj.
į žẽmę (žemė̃s) įsikàsti mirti: Nori pats, kad tik greičiau įsikàst žemė̃s Alks.
į žemès pakàsti pražudyti: Iš sveiko galėtų išeiti labai geras ir Lietuvai naudingas kalbininkas. Tik nepakask žemėsna šios dovanos! K.Būg.
į žẽmę kìšti (įkìšti) (pa)laidoti: Ka i gailėtųs [mirusiojo], turia į žẽmę kìšti Grd. Nespė[ja] į žẽmę įkìšti, kitos [žmonos] veizas i čiumpa Krš.
į žẽmę sukìšti daug nužudyti: Žmonių sùkišė nekaltai žemė̃n ir patys sulindo Blnk.
į žẽmę (į žemès, žemė́sna, žẽmėsan Dglš) lį̃sti (įlį̃sti Rd, sulį̃sti) Jrb mirti: Nenori niekas žemė́sna lį̃st, geriau čia gyvent Drsk. Būk tu nežinau kas, lį̃si į žẽmę, neišsisuksi Rdn. Šitiek vargo išvargęs, i lį̃sk an žemès Ps. Lį̃sk į žemẽlę, i gana, i viskas pasibenga: i darbai, i vargai Yl. Senės tūramos, o jauni tik leñda į žẽmę, tik leñda Krš. Seni esam, reikės į žẽmę lį̃sti Kv. Į žẽmę įlindái i kaip būtumi negyvenęs, kaip tavęs nebuvo Krš. Ne tokie galiūnai suliñdo į žemès ir nėkas nebiprimina, o ką čia mas, prasti žmonys! Krš. Visi turtų mušasi, žemė́sna sulį̃s, nieko nereiks Drsk.
į žemès sumálti suniekinti: Lietuviai mokam smerkties, savi į žemès sumálti Krš.
į žẽmę (žẽmėn) mèsti išmesti: Caro pinigai paliko parniek, žẽmėn mèst reikia Č.
į žẽmę mìnti (sumìnti) (su)niekinti: Sena, į žẽmę minamà Krš. Išsiskyrusi, tėvą vaikams į žẽmę sùmina Rdn.
į žẽmę mùrdyti smukdyti: Lietuviai suprastėjo: vienas kitą į žẽmę mùrdo, ėda Rdn.
į žẽmę įmùrdyti palaidoti: Nuveš į žẽmę įmùrdyti: kiek y[ra] visur prikištų, amžinai nėkas negyvens Rdn.
į žẽmę smègti
1. silpnai jaustis, neturėti jėgų: Smengù į žẽmę, kaip miego noru Brs. Priš oro atmainas esu visa į žẽmę smengantì Šts.
2. netekti vertės: Par tokias parkaitas piningas tankiau smeñga į žẽmę Krš.
į žemès (žemė̃s) važiúoti mirti: Pilvą plėšia, va, žemė̃s liepia važiúot Sur.
į žẽmę vir̃sti mirti: Kaip į žẽmę reikia vir̃sti, žemę atidavė Krš.
ikì (lìgi) žẽmės (žemẽlės) graĩbstymo (graĩbymo Krš, Pnm) labai (pasigėrė): Prisprogsta ikì žẽmės graĩbstymo, o paskui serga Pn. Prisgeria dabar vyrai ir bernai lig žẽmės graĩbstymo Žln.
iš žẽmės (žẽmių) iškàsti būtinai rasti: Iš žẽmės iškàsk, ka būtų pusė litro! Akm. Jeigu norės – iš žemių iškas – nepaskavosi Sur.
iš žẽmės (iš žemẽlės) iškeliáuti mirti: Vieną sykį reiks iškeliáuti iš šios žemẽlės Klp.
juodà žẽmė sielvartas, rūpestis: Jei būtų pralošę, būtų juodà žẽmė buvusi Krš. Ta karvė duos duos, bliaus bliaus nemelžta visą dieną – juodà žẽmė .
kad (tu) į [júodą] žẽmę prasmègtum toks plūdimas: Kad tu žẽmėn prasmegtai! KrvP(Mrk). Kad tu prasmegtai žemėn juodon LTR(Ndz). kad (tu) kiauraĩ žẽmę (žẽmės) nusmègtum (prasmègtum); Blv toks keiksmas: Kad tu kiauraĩ žẽmę prasmègtum! Jnš. Kad tu kiauraĩ žẽmės prasmègtum! Ldk. kad (tu) skersaĩ žẽmės prasmègtum Skrb toks plūdimas. kad (tave) skradžià (skrãdžiai) žẽmė (žẽmėn) toks plūdimasis: Keikėsi kalbėdami tą pikčiausį žodį – kad tave skradžia žemė! Tat. Kad tave skrãdžiai žẽmėn! Ad. kad (tu) kur̃ skrãdžiai žẽmę (žẽmės Kpč) Vs toks plūdimas: Kad jis kur̃ skrãdžiai žẽmės – išėjo ir nepareina! Prn. kad (tu) skradžià žẽmių nueĩtum toks plūdimas: A, kad tu nueĩtum skradžià žẽmių! Bgs. kad (tu) skradžià (skràdž) žẽmėn nueĩtum (nueĩtai Pns) toks plūdimas: Ot tai jau žmogus, kad jis skràdž žẽmėn nueitų̃! Vrn. Kad tu nueĩtai skradžià žẽmėn! Lz. kad (tu) skrãdžiai žẽmę (žẽmėn, žẽmėsna) nueĩtum toks plūdimas: Kad tu, bjaurybe, skrãdžiai žẽmę nueĩtum! Kt. Ak kad tu skradžiai žemę nueitái! . Kad tu skrãdžiai žẽmėsna (žẽmėn Dl) nueĩtum! Psn. kad (tu) skrãdžiai žẽmės (žẽmę) nugarmė́tum (pranỹktum Zr) toks plūdimas: Kad anas skrãdžiai žẽmę nugarmė́tų, kaip man nusbodo! Užp. kad (tu) skrãdžiai žẽmę (žẽmės Mrj) prasmègtum toks keiksmas: Kad tu skrãdžiai žẽmę (žẽmės Dbk) prasmègtum! Ut, Vlkv, Klvr. Kad tu prasmegtum skradžiai žemės, prakeiktasai! . Kad tu skrãdžiai žẽmę prasmegtái! Krok. kad (tu) [kur] skrãdžiais žẽmės (žẽmę Lbv) nueĩtum (nueitai Al) Dkš toks plūdimas: Kad tu kur skradžiais žemę nueitum! K.Bor. Kad jis skrãdžiais žẽmę nueĩtų! Pns. kaĩp dangùs nuo žẽmės; kaĩp žẽmė nuo dangaũs apie labai besiskiriančius: Jie abudu skiriasi kaip dangus nuo žemės: vienas darbštus, kitas tinginys Ėr. Mano auklėjimas, tiesa, skiriasi kaip žemė nuo dangaus nuo anų didžponių auklėjimo Pt. kaĩp iš po žẽmės (iš po žẽmių)
1. tyliai, dusliai (kalba): Suprastėjusi, šneka kaĩp iš po žẽmės Krš. Pranutė tyki buvo labai – kaĩp ir iš po žẽmių, būdavo, kalba Slm. Tiktai girdi – kaip iš po žẽmių kas šneka Bsg.
2. labai blogai atrodo: Mano brolis arielką geria ir juodas kaĩp iš po žẽmių Slč.
kaĩp (lyg) iš žẽmės išdýgo staiga, netikėtai pasirodė: Jauni žmonės įžengė į saloną ir išvydo lyg iš žemės išdygusį, aslos viduryj bestovintį Donatą Pt. Vaikas kaip iš žemės išdygo prieš Mykolą . Kelneris tarytum iš žemės išdygo, stovėjo išsitempęs J.Balt.
kaĩp (tave) kiauróji žẽmė neprarỹja toks plūdimasis: Kaĩp tave kiauróji žẽmė neprarỹja?! Sk. kaĩp po žẽmėmis (po žemè, žemelè Švnč)
1. apie slogų, sunkų gyvenimą, buvimą: Eis eis, gers gers po nedėlią, o tu, moterėl, kaĩp po žẽmėm Mžš.
2. tyliai: Zy zy zy kaĩp musia po žẽmėm Trgn.
3. Aln nelinksmai, be dainų, šokių (gyvena): Dar̃ tas jaunimas tai kàp po žemè Kpč.
kaĩp (tarýtum) skrãdžiai žẽmės (žẽmę) [prasmègti] be ženklo, be pėdsako, visai (dingti, prapulti): Jis dingo, tarytum skradžiai žemės prasmego . Prapuolė kaĩp skrãdžiai žẽmę Sdk.
kaĩp žẽmė (žemẽlė)
1. Dbk labai (girtas): Tai jau girta kaip žẽmė Sur. Kelinta diena girtas i girtas kaĩp žemẽlė Mžš. Dieve, ką gi veš [šieną], girtas kaĩp žemẽlė! Slm. Pasigeria tada, kaĩp žemẽlės atvažiuoja iš Kupiškio Kp.
2. labai (pasigėrė, geria): Kurgi prisigėrei kaĩ žemẽlė? Ob. Jau kad pradeda gert, tai teip geria kaĩp žemẽlė Slm.
[kaĩp] žẽmės nènešamas Krtn. liūdnas, nusiminęs (eina): Eina, kaip žemės nenešamas Šts.
kaĩp žẽmę (žemès) pardãvęs Slm, Tvr, Grv liūdnas, prislėgtas, nusiminęs (sėdi, eina, vaikščioja): Kareiviai kaĩp žẽmę pardãvę visi Trk. Vaikščio[ja] kaĩp žẽmę pardãvęs Vkš. Eita galvą nudūręs, kaĩ žemès pardãvęs NmŽ. Dabar marti sėdi kaip žemę pardavusi Vaižg.
kaĩp [kiaurà] žẽmė prarìjo staiga dingo: Giraitėje jis išspruko mums iš rankų. Kaip žemė bus prarijusi J.Sav. Jetus tu munoji, kaĩp kiaurà žẽmė muno daiktus prarỹna! Krš.
kójos nelim̃pa į žẽmę greitai (eina): Eina, net kójos nelim̃pa in žẽmę Klt.
kójos smeñga į žẽmę nėra jėgų, silpna: Rodos, niekas neskausta, o širdis taip bloga, net kojos į žemę smenga Žem. Akyse viskas sukosi, kojos į žemę smego; drebančiomis rankomis atidarė duris ir vietoje kaip įkasta pasiliko LzP.
kójos nesíekia žẽmių labai nori šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kojos žemių nebesiekia Šmn.
kójomis nesíekdamas žẽmės labai greitai (eina, bėga): Eina kaip vėjas, kojom žemės nesiekdamas Grž.
kulnaĩ nesíekia žẽmės apie greit bėgantį: Kad lekia, tai kulnaĩ žẽmės nesiẽkia Pn. nė̃ basà kója ne(si)stóti ant žẽmės nesivarginti pradėti ką nors veikti: Pati (žmona) žebravoj[o], o jisai (vyras) tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmės Vlk.
neĩ į dañgų neĩ į žẽmę apie niekam tikusį: Neĩ in dañgų neĩ in žẽmę boba Dglš. nórs [gývas] į žẽmę (žemė̃s) lį̃sk apie padėtį be išeities: Duonos nėra, nieko nėra, nórs tu žẽmėn lį̃sk Pls. Nor tu gyvà žẽmėn lend’ Dglš. Kad pradėjo brangt visi galai, tai nors gývas žemė̃s lį̃sk! Ds. Nor tu gývas žẽmėj lį̃sk! Krok. Man rankos skauda – nors imk ir gyvà žemė̃n lį̃sk Auk. Liūdnumas – nors gývas žemė́san lį̃sk! Švnč. Jaučiaus toks apleistas ir toks nesveikas, kad sumanęs, regis, gyvas būčiau žemėsna lindęs J.Bil. nórs (nórint) į žẽmę smèk (įsmèk, prasmèk) labai nesmagu, nepatogu: Buvo taip nesmagu, kad nors ėmęs ir smèk į žẽmę NdŽ. Iš gėdos norint į žemę įsmek LTR(Plt). Sutikęs žmogų, akių nedrįstu pakelti. Nors prasmek į žemę P.Vaičiūn.
nórs kiauraĩ žẽmėn labai nesmagu, nepatogu: Liūtui nors kiaurai žemėn prasmek iš gėdos (ps.) J.Avyž.
nórs skrãdžiai žẽmės prapùlk sakoma, patekus į nemalonę, gėdingą padėtį: Tokią sarmatą apturėjau – nórs skrãdžiais žẽmės prapùlk Upn. nuo žẽmės atàkti (atsiplė́šti) kiek paaugti: Ką tik nuo žẽmės atãko, o jau tėvus nori junkyt Rod. Tai šelmis! Vos spėjo nuo žemės atsiplėšti, o jau kaip išvedžioja! V.Bub.
nuo žẽmės nušlúoti išnaikinti: O! kada ateis tokie laikai, kai tokios siurbėlės bus nuo žemės nušluotos! I.Simon.
o sáule tù žẽme nuostabą reiškiantis sušukimas: O saule tu žeme, ugniška greitybė tų lėktuvų! Ggr. per žemès varýti keikti, plūsti: Per žemès vãro savo vaiką Klt.
po [júoda] žemè (žemelè, žẽmėmis) Brž, Avl, Brb, , PnmŽ, LKT128(Gr) miręs: Trys sūnai jau po žemè Drsk. Po žemelè seniai muno augimo, visos po žemelè Slnt. Ana jau senai po žẽmėm, ė aš da vaikščioju Dglš. Širdį turi nesveiką, bū́tumi jau po žemelè besanti Žeml. Vaistų gi geriausių [turi] apsikrovus, tai ir gyvena, o kad ne, tai senai būt po žẽmėm Plvn. Jei būtau nėjus in operacijos, būtau seniai po žemè buvus Dg. Jei pri vaikų būčiu buvusi, būčiu jau po žẽmės buvusi Krš. Kai dirbdavom, tai va ir gyvenu, o kas jau teip jau bijo darbo, tai senai jau po žẽmėm Kp. Maž tu an rudenio gali būt po júoda žemýte Žl.
po žemè (žemelè, žẽmėmis) gulė́ti būti mirusiam: Jau mano visi draugai draugės gùli po žemè Kpč. Mano seni jau po žemelè gùli Srj. Ot gyvenimas, pavydžiu tam, kas po žemėm guli Str. Diedas mano kadaisčia gùli po žẽmėm Klt.
po žemè (po žẽmės) sugul̃ti išmirti: Miestų miestai sugùlę po žemè Krš. Kiek sugùlo po žẽmės galijotų, smarkūnų, rods, gyvens i gyvens Krš.
po žemè (po žẽmėmis) eĩti (nueĩti Kpč, , Btrm) mirti: Užgimei, pagyvenai, atvargai, atsidžiaugei, kiek tau skirta buvo, ir eik po žemėm, užleisk vietą kitam P.Trein. Žmonės geri apseis be jų, tegul eina po žeme Tat. Kiek jau mano amžiaus kaimynų nuẽjo po žemè Slk. Tai daug jaunų nuẽjo po žẽmėm Ut.
po žemè (po žemelè) apsikàsti būti mirusiam: Jei ant lovos gulėt, verčiau po žemelè apsikàst Vdk.
po žemè (po žẽmėmis) pakìšti
1. pakasti, užversti: Mes dvi karves po žemè ẽsam pakìšę Krž.
2. menk. Jnš palaidoti: Valgyt neduot, tuoj pakìšt po žẽmėm Sur. Kai numirsi, po žemėm pakiš, ir gerai Ds.
po žẽmėmis lį̃sti mirti: Jaunas žmogus, keturiasdešimt metų nėr – jau reikia lį̃st po žẽmėm Dgč.
po žẽmėmis varýti netausoti (sveikatos): Kad aš pati saũ po žẽmėm varaũ Sur.
prie žẽmės krìsti prisiekti: Žinau aiškiai, čia galiu pri žẽmės krìsti Trk.
prie žẽmės prikrìtęs (prisikrìsdamas) labai (stengiasi ką nors daryti): Paršeliai išalkę: gera pieną prìkritę pri žẽmės Šts. Tėvalis pri žẽmės prisikrìsdamas veiza, kame uždirbti tą rublelį End.
prie žẽmės liñkti kumpti, senti, silpti: [Motinikė] kas dieną didžiau linko prie žemės, ir sunkiau jai buvo bešeimininkauti LzP.
rẽtosios žẽmės; GTŽ51,69 sunkiai redukuojami kai kurių metalų (pvz, aliuminio cirkonio ir kt.) oksidai, anksčiau laikyti elementais: Kaip dažai vartojamos cerio grupės retosios žemės: cerio oksidas, dažąs stiklą gražia geltona spalva su rausvu atspalviu .
sáulė ráičiojasi (railiója, ridinė́ja, ritinė́jasi) žemè [pagal̃] labai gražus oras, giedra: Tai graži lauke: sáulė žemè ráičiojas Jrb. Kad saulė žeme raičiotųs – neišdžiūtų B, . Par pat dienos įšylį saulė žemè railió[ja] Plt. Saulė žeme pagal railio[ja] VP40. Saulė žeme railio[ja], o ans lovo[je] tebkirmė[ja] Skd. Sáulė žemè ridinė́ja – pašaras kaipmat išdžius Lnkv. Auksinė dienelė, saulė žeme ridinėja! J.Mik. Aš neisu, koc sáulė žemè ritinė̃tumias Lkv. Sáulė žemè ritinė́jas, šunys pastogėms gyliuo[ja] (juok.) Krš.
skìrkis žemẽle pasipiktinimą, nuostabą reiškiantis sušukimas: Skìrkis žemẽle, kas iš jo dedas! Klt. skradžià žẽmė labai daug: Skradžià žẽmė darbo, negaliu spėt LD392(Klt).
skradžià žẽmę nueĩk toks plūdimas: Nueĩk tu, gyvate, skradžià žẽmę! Lb. su žemè sulýginti (sulýgyti) sugriauti visiškai, iki pamatų: Ir apguls tave (Jeruzalę), ir suspaus tave ižg visų šalių, ir su žemè tave sulýgins DP309. Insterburgo pilį su žeme sulygino S.Dauk. Kap išvažiuosiu, tai ir namą griausiu – su žemè sulýgysiu Pv.
su žemè (su žẽmėmis, žẽmiums) maišýti (sumaišýti)
1. nugalėti: Kaip puolė, visus su žemè sumaĩšė Rm.
2. visiškai sugriauti: Na, ir dėjo. Gelžkelio stotį su žemėm sumaišė V.Bub.
3. šmeižti, apkalbėti: Katras čia nora, ka su žẽmiums maišỹtų, labiáu vyrai Krš. Kol jam duodi, tol geras, o kai nebegaus, su žemè sumaišỹs Jnš. Ką nedarė! Jie mane su žemėm sumaišė Jrb.
4. sukritikuoti: Su žemėmis sumaišė vyrukus. Ko tik neprisiuvo: beidėjiškumą, patriotizmo stoką… .
tar̃tum skrãdžiais žẽmėn prasmègti Ėr visiškai dingti: Džiugas juo (drabužiu) tuojau apsivilko ir tartum skradžiais žemėn prasmego P.Cvir.
tegùl (tave) skrãdžiai žẽmę (į žẽmę) toks keiksmas: Tegùl tave skrãdžiai žẽmę, jau ką kap nubajis! Dg. Kai apsipratom, tai nieko, o anksčiau tai tegùl skrãdžiai žẽmėn (apie gyvenimą gyvenvietėje) Vv. trìs aršinùs žẽmės gáuti Grž mirti.
žẽmės ãpačia sunkiai, vargingai: Ten, kalėjime, anie gyvena žẽmės ãpate Krtn. Nors žẽmės ãpate, vis tiek liuob gaus Lnk.
žẽmę árti nósimi (nóse, nósia)
1. Vkš, Švnč, Snt griuvinėti, klupinėti (ppr. apie girtą): Pasigėrė, i nósim žẽmę ãria Vlkv. Eina nóse árdamas žẽmę, ką toks ūkį gal tvarkyti, numus veizėti Krš. Kap ažeinam karčmon, tai per vãkarą žẽmę nósia ãriam LKKXIII132(Grv). Mat kur žmonys: pabaliavojo, išsiskyrė, o čia reikia lig žemei – pakol žẽmę nósia ar̃s Mžš.
2. Švnč suklupti, pargriūti: Tu nesistumdyk, ba aš nósia žẽmę ariù Srj.
žẽmę nuárti nósimi pargriūti: Kap dav[ė] bobai, toj ir nuarė nosimi žemę LTR(Kb).
žẽmė bìlda taip ir turi būti: Sykį žodį pasakiau,– žẽmė bìlda Jrb.
žẽmę pabučiúoti pargriūti (gavus smūgį): Ka vožė į šnyples, tuoj žẽmę pabučiãvo Jnš.
žemè bū́ti nusižeminti, tylėti: Kai tik jis pradeda [barti] – būk žeme, vaikeli P.Cvir.
žẽmėje (žẽmėn, žẽmėse) bū́ti Gd apie mirusį: Stepania (Stefanija) jau žemė́sa, amen Drsk. Kad jau šeiminykas žẽmėn, šeiminyko nėra Srj. Pats mažasai senai žemė̃s Šmn. Tiek i tegyveno, ta dabar seniai jau žẽmė[je] ỹr Sd.
žẽmė dẽga po kójomis labai neramu, netvirta padėtis: Dega žemė po užgrobėjų kojomis! .
žẽmė drẽba
1. apie skardų balsą: Teip groja, net žẽmė drẽba Užp. Kaip keikė savo vaiką, net žẽmė drebė́jo! Žl.
2. apie smarkumą, energingumą: U, eina boba, žẽmė drẽba Krš.
žẽmė drẽba po kójomis labai neramu, netvirta padėtis: Kas čia gali prasidėt su bankais, kada žemė po kojų dreba! .
žẽmės druskà žymiausi visuomenės atstovai: Todrinag juos patis V. Christus praminė ne tiektai druska žemės, bet ir šviesybe pasaulio DP557. Jūs este druska žemės Ch1Mt5,13.
žẽmės dùlkė menkysta: O aš, žemės dulkė… A.Vien. Aš tai tik žẽmės dùlkė prieš dramblį Jrb.
žẽmės dúona pampotaukšlis: Žẽmės dúona paruduoja, sako ir kubizdelius Dv.
žemè atsidúoti būti arti mirties: Sena boba, jau žeme atsiduodu Dglš.
žẽmėmis nueĩti papilkėti (apie mirtino ligonio veidą): Toks vyras buvo, o dabar veidas žẽmėm nuẽjęs Blnk.
žẽmės graĩbymas griuvinėjimas (nusigėrus): Išgeria, al lig normai, ne lig žẽmės graibymu Mžš.
žẽmę graibýti [i]klupinėti, griuvinėti (apie girtą): Kad pamylėjau, tai žemę graibydamas parejo Skdv. Girtas kaip šaučius, eina žẽmę graibýdamas Pnd. Kaimas žinojo – Vincas atitrūko nuo grandinės ir prisimaukęs kur nors žemę graibo V.Bub.
žẽmę graibýti su rañkomis labai sielvartauti: Iš to párgyvenimo tik žẽmę graĩbo su rañkoms Sd.
žẽmės graĩbstymas (girto) griuvinėjimas: Jis niekada nepraranda saiko [gerdamas], o vakar buvo netoli žemės graibstymo J.Avyž.
žẽmėje (žemė̃n) gulė́ti apie mirusįjį: Vakar suėjo du metai, kai mano mamutė gùli žemẽlėj Stak. Kiek metų brolis guli žemė̃n, daugis metų Rtn. žẽmės gum̃bas mažvaikis: Ar neisi namo, tu žemės gumbe! Švn.
žẽmės atsiką́sti pargriūti (gavus smūgį): Vabaliuko neužminsiu, ale kad jau paleidai liežuvį, žẽmės atsiką́si Bsg.
žẽmės kir̃minas menkas žmogus: Jis turi kentėti ir liūdėti, mylėti ir neapkęsti, džiaugtis ir verkti, taip daro visi žmonės – tie žemės kirminai V.Mont.
žẽmėmis apsiklóti mirti: Kad nesgydyč, būč senai žẽmėm apsiklójus Tr. Nebe vieni metai, kaip mano motulė žẽmėm apsiklójus JT290.
žẽmės knisė́jas [knisìkas, knyslė̃] žemdirbys: Ne amatininkas vyras buvo, žẽmės knisė́jis Vdk. Žẽmės knisìkas buvau, tai labai įdomiai ko i nežinau Snt. O Valentinas? – Paprastas žemės knyslė J.Avyž.
žẽmės kùrmis
1. žemdirbys: Kaimas jau mun priprastas – aš jau žẽmės kùrmis Bt. Jis toks žemės kurmis Šk.
2. Šd prastuolis: Lietuvys – žẽmės kùrmis Krš. Ai, tu žẽmės kùrmi, dirbk savo darbą, nekiškias į tas politikas Krš.
žẽmė kvẽpia Erž artėja mirtis: Mum seniem jau žẽmė kvẽpia, nedalauksma Gdr. Nebijau mirt, atrodos, žẽmė kvẽpia Kvr. Senam žẽmė kvẽpia, i rietýs Rdn. Jau man kvẽpia žẽmė . Rejas, o jau žẽmė kvẽpa Krš. Metas pro metą bėga, jau pasenom, jau žẽmė kvẽpia Jrb.
žẽmė kvẽpia [blỹnais, dúona, obuoliaĩs Btg, pyragù] artėja mirtis: Kam mu[n] tos žemės, mu[n] jau žẽmė blỹnais kvẽpia Erž. Jam žẽmė dúona kvẽpia Bt. Žẽmė jau pyragù kvẽpia, ale kada atkąsi, nežinia Vrn. Nieko nebus, jau aiškiai matosi, kad jam žemė obuoliais kvepia Lkč.
žẽmė liñksta
1. apie skardų balsą: Kai grodavo dūda, tai net linko žemė Ign. Jauni keikūnai, rusiškai ūžina, ka žẽmė liñksta Krš.
2. smarkiai ką daro: Kai nuvažiuo[ja], duoda su ta Želvėne, tik žẽmė liñksta Trk.
žẽmės nekliùdo (nelýpoja) apie greitą ėjimą: Žẽmės nekliùdo, kap eina Lp. Jis kad eina, tai net žẽmės nelýpoja . žẽmės nematýti būti išdidžiam: Labai būdavo mandras, eidavo, tai žẽmės nematýdavo Aln.
žẽmės nènešamas rūstus, nusiminęs: Ans žẽmės nènešamas parejo iš teismo pralošęs Krtn.
žẽmės plùnksna; LBŽ žalčialunkis.
žẽmės rauslỹs žemdirbys: Mes tat tokie vargdieniai, žẽmės rausliaĩ End.
žẽmės rõjus ideali vieta: Šią valandą buvo tai žemės rojaus kampelis LzP.
žẽmės rumbà bot.
1. LBŽ viksvuolė.
2. P, LBŽ pavasarinė viksva (Carex praecox).
žẽmės rumbìkės bot.
1. LBŽ vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria).
2. LBŽ vaistinis kietagrūdis (Lithospermum officinalis).
žẽmės nesíekti kójomis
1. labai greitai eiti, bėgti: Kai linksmas, tai kojom žemės nesiekiau Imb. Kad lekiu par lauką kai kiškis, kójom žẽmės nebesíekiu LKT281(Ukm). Kai eina – kójom žẽmės nesíekia, o prie darbo nepasivelka Šk.
2. būti smarkiam: Aš kai jauna buvau, kojom žemės nesiekiau, o kai pasenau, – duonos neįkandu Btg.
3. būti mirusiam: Ita bobelė jau kójom žẽmės nesíekia LKKXIII128(Grv).
žẽmės nesíekti kulnaĩs būti mirusiam: Tuokart pasnykas, kaip kulnais žemės nesieksi NžR.
žẽmė slýsta iš po kójų darosi nesaugu: Juk visko žmogus prisigalvoji, kai slysta žemelė tau iš po kojų J.Mik. Bruzdulis vis labiau jaučia, kad žemė slysta iš po kojų .
žemè smirdė́ti būti arti mirties: Diedas jau žemè smìrda, da bobos rūpi Žl.
žemès spárdyti niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk. Tėvas žemès spárdė, tiek gyniojo vesti End.
žemẽlė [sieróji] pàšaukė mirė: Greita pašaũks žemèlė sierój Drsk. Kreivinasi kojos, jau pašaũks žemùkė Drsk.
žẽmės taukaĩ bot.
1. P, LBŽ, Srv paniabudė (Ithyphallus impudicus): Žẽmės taukaĩ y[ra] toks grybas, baisiai smirda Bdr. Miške tie tatai kur auga žẽmės taukaĩ, anie kaip piršto galas ir didliai smirda Plt. Žemės taukai pavasaryj pilkos grybelės – tept sausgėlas Sln.
2. LBŽ aukšliagrybių klasės grybas su požeminiais vaisiakūniais, godūnas, trumas (Tuber brumale).
žẽmė tráukia arti mirtis: Aštunta dešimtis, jau žẽmė tráuka Krš.
žẽmę úodžia arti mirties: Aš paslenkus, ale i ana jau žẽmę úodžia Klt.
žẽmė úodžiasi arti mirtis: Gudonas – tai tas visų seniausias – jau jam gal nebetoli žemẽlė úodžias Pbr.
žẽmę úostyti Bt būti arti mirties.
žẽmės vãbalas (vabaliū́kštis) Šd, Tr prastuolis (ppr. apie žemdirbį): Žẽmės vãbalas – vis rūpesnė[je], vis leki ir leki Jdr. Ans yr žẽmės vãbalas – dirba i dirba be parstojimo Dr. Žẽmės vabalaĩ buvom: gyvenom, vargom, krutėjom Žlb. Su vedega ir su kastuvu ateina žemės vabaliūkštis žmogėnas į ištisą kalną Vaižg. Už milijonus neatkentėsiu aš, paprasčiausias žemės vabalas Pt.
žẽmė atsivė́rė kiauraĩ apie pykčio proveržį: Koks žodis nepatiks, kiáurai žẽmė atsiver̃tų, oi oi oi! Grž. žemès ver̃sti labai ieškoti: Žiūrėk, tik nenukišk kur, ka vėl nereiktų žemès ver̃st, kol rasi Jnš.
žẽmė vìrpa apie skardų balsą: Žẽmė vìrpa, ka tu rokuojys Trk. žẽmės žiedaĩ; LBŽ bot. elninis laumriešutis (Elaphomyces cervinus).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • Zeme — Zeme …   Wikipedia Español

  • Zeme — Administration Pays  Italie Région …   Wikipédia en Français

  • Zème — Le nom est porté dans les Côtes d Armor (variante : Zem) mais semble plus allemand que breton. Il pourrait correspondre à Zehm, Zehme, nom de famille et toponyme (Zehma est une ville allemande de Thuringe). L origine du mot est slave : le terme… …   Noms de famille

  • žemė — žẽmė dkt. Žẽmė sùkasi apliñk Sáulę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Zeme — Zeme, also referred to as Zemes mãte, was a Slavic and Latvian goddess of the earth, identical to Lithuanian Žemyna. Her name means Mother of the Earth. She had a total of seventy sisters, some related specifically to the function of… …   Wikipedia

  • Žemė — Žẽmė dkt. Žẽmė – žmonių̃ planetà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • žemė — statusas Aprobuotas sritis žemės tvarkymas ir žemės reforma apibrėžtis Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. atitikmenys: angl. earth; ground; land vok. Boden, m; Erdboden, m;… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • Žemė — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. Earth vok. Erde, f rus. Земля, f pranc. Terre, f …   Fizikos terminų žodynas

  • žemė — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti tam tikros šalies paviršiuje esančius sausumos plotus, paviršinius vidaus ir teritorinius vandenis, apibrėžiama gamtinėmis ir ūkinėmis… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • Zeme — Original name in latin Zeme Name in other language State code IT Continent/City Europe/Rome longitude 45.19726 latitude 8.66834 altitude 105 Population 1197 Date 2012 02 15 …   Cities with a population over 1000 database